Kodėl būtent gamyba
Priežastis gana žemiška: gamyboje prastova kainuoja. Užšifravus dalį biuro dokumentų dar galima kurį laiką dirbti lėčiau. Sustojus gamybos linijai, darbas gali sustoti apskritai, o kiekviena valanda pradeda matuotis vėluojančiais užsakymais, nuostoliais ir sutartiniais įsipareigojimais. Išpirkos reikalaujantys nusikaltėliai šią logiką supranta labai gerai. Kuo didesnis spaudimas greitai atkurti veiklą, tuo patrauklesnis taikinys. Būtent todėl panašūs scenarijai kartojasi skirtingose pramonės šakose – nuo maisto gamybos iki metalo apdirbimo.
OT ir IT: dvi sistemos, viena spraga
Gamybos įmonės turi vieną saugumo ypatybę, kurios įprastame biure dažnai nėra. Greta el. pašto, buhalterijos ir serverių veikia operacinės technologijos, arba OT: staklių valdikliai, automatizuotos linijos, sandėlio sistemos. Dalis šios įrangos sukurta tarnauti dešimtmečius, todėl jos neįmanoma atnaujinti tokiu pačiu tempu kaip darbuotojo kompiuterio. Kartais atnaujinimas reikštų ir gamybos stabdymą, todėl jis vis atidedamas. Anksčiau tai buvo mažesnė problema, nes OT tinklai dažniau gyveno atskirai. Dabar juos su biuro IT jungia nuotolinis stebėjimas, duomenys debesyje ir tiekėjų prieigos. Verslui tai patogu, bet kiekviena jungtis kartu tampa keliu, kurį saugumo požiūriu reikia suprasti ir valdyti.
Silpniausia vieta vis tiek yra pašto dėžutė
Realus incidentas nebūtinai prasideda nuo sudėtingo pramoninio valdiklio nulaužimo. Daug paprastesnis kelias – suklastotas laiškas buhalterijai, tiekėjo vardu atsiųsta „atnaujinta sąskaita“ ar silpnai apsaugota nuotolinė prieiga. Sudėtingos OT atakos egzistuoja, tačiau smulkiai ar vidutinei gamybos įmonei dažnai pirmiausia reikia susitvarkyti tuos pačius bazinius dalykus kaip ir bet kuriam kitam verslui: žmonių atsparumą apgaulei, paskyras ir neuždarytas spragas. Praktiniu požiūriu tai net gera žinia – nemažą dalį rizikos galima sumažinti ne milijoniniais projektais, o nuoseklia higiena.
Tiekimo grandinė: kai tavo spraga tampa kliento problema
Kauno regiono gamintojams svarbi ir tiekimo grandinė. Didieji klientai vis dažniau nori žinoti, kaip apsaugoti jų tiekėjai, nes incidentas partnerio tinkle gali tapti keliu ir į jų pačių sistemas. TIS2 reikalavimai šią logiką dar sustiprino: daliai gamybos ir logistikos įmonių jie taikomi tiesiogiai, o kitoms saugumo reikalavimai ateina per sutartis ir klientų klausimynus. Praktikoje toks klausimynas pamažu tampa toks pat įprastas kaip kokybės dokumentai. Su panašiomis situacijomis dirba kibernetinio saugumo bendrovė ACyber, kurios klientų yra ir gamybos bei viešojo sektoriaus organizacijų. Išorinis saugumo vadovas tokiais atvejais padeda įvertinti esamą būklę, susidėlioti prioritetus ir pasiruošti pokalbiams su reguliuotojais ar reiklesniais užsakovais.
Naujas spaudimo šaltinis: draudikai ir bankai
Prie užsakovų ir reguliuotojų prisideda dar vieni klausėjai – draudikai ir bankai. Kibernetinės rizikos draudimo anketose jau įprasta klausti apie MFA, atsargines kopijas ar incidentų planą. Jei bazinės priemonės nesutvarkytos, tai gali turėti įtakos ir poliso sąlygoms ar kainai. Panašūs klausimai atsiranda ir vertinant verslo riziką finansų sektoriuje. Vadinasi, kibernetinio saugumo būklė pamažu tampa ne vien IT skyriaus, bet ir finansiniu verslo klausimu.
Paprastas pavyzdys: priežiūros tiekėjui prieš metus suteikta nuotolinė prieiga prie linijos valdiklio, o vėliau apie ją tiesiog pamiršta. Jei nulaužiama tiekėjo darbuotojo paskyra, užpuolikui gali nebereikėti laužtis į pačią gamyklą – kelias jau sukurtas. Tokie seni, nepastebimi ryšiai praktikoje dažnai yra kur kas svarbesni už „holivudinius“ įsilaužimo scenarijus.
Nuo ko pradėti gamyklai, kuri dar nepradėjo
- Pirmiausia susirašyti, kas iš tikrųjų jungiasi prie gamybos tinklo: tiekėjai, priežiūros partneriai ir nuotolinės prieigos. Šis sąrašas neretai būna ilgesnis, nei vadovybė tikisi.
- Atskirti biuro ir gamybos tinklus taip, kad vienas užkrėstas darbuotojo kompiuteris automatiškai neatvertų kelio iki linijų valdiklių.
- Ne tik turėti atsargines kopijas, bet ir išbandyti atkūrimą. Esminis klausimas paprastas: per kiek valandų realiai galėtume grįžti į darbą?
- Mokyti darbuotojus atpažinti suklastotus laiškus, ypač ten, kur juda pinigai ir užsakymai – finansų bei pirkimų grandyje.
Nė vienas iš šių veiksmų nepadarys gamyklos nepažeidžiamos - tokios būsenos apskritai nėra. Tačiau jie gali padaryti įmonę gerokai nepatogesniu taikiniu. Masinėse atakose tai svarbu, nes nusikaltėliai dažnai juda ten, kur pasipriešinimo mažiausia.
Dar lieka žmonės. Gamybos įmonėje didelė dalis darbuotojų dirba pamainomis prie linijų, o ne visą dieną prie kompiuterio, todėl tipiniai biuro mokymai jų paprasčiausiai nepasiekia. Čia labiau tinka trumpi instruktažai pamainos pradžioje, konkretūs pavyzdžiai iš gamybos sektoriaus ar aiškios atmintinės darbo vietoje. Tikslas nėra paversti operatorių kibernetinio saugumo specialistu. Užtenka, kad keistas laiškas ar skambutis „iš IT“ pirmiausia sukeltų norą pasitikrinti, o ne automatiškai vykdyti prašymą.
Kad ši problema nėra nauja, šiame portale rašyta ir anksčiau: ekspertai jau prieš kelerius metus atkreipė dėmesį, kad kibernetinių nusikaltimų daugėja, o įmonių sauga nekinta. Šiandien gamybos sektoriuje tas įspėjimas skamba dar praktiškiau, nes skaitmenizacijos ir nuotolinių prieigų tik daugėjo.
Įmonėms, kurios svarsto, ar joms reikia nuolatinio saugumo vadovo, ar pakaktų dalinės apimties pagalbos, „ACyber“ DUK skiltis paaiškina skirtingus bendradarbiavimo modelius ir nuo ko priklauso jų kaina.
Kauno pramonė jau yra perėjusi ne vieną technologinį pokytį. Kibernetinis saugumas tampa dar vienu iš jų: vienoms įmonėms tai jau kasdienė veiklos dalis, kitoms - dar tik planuojamas darbas, tačiau rizika egzistuoja abiem.
Naujausi komentarai