Išrinko klasikinius lietuvių kultūros etalonus: ar sutinkate?

Apžvelkime etalonų sąrašą Lietuvos kultūroje – ne tik maisto ir gėrimų, bet ir kitose srityse. Kas tie savo sričių karaliai, kurie, atrodo, neišnyko nuo pat 1990-ųjų?

Tris dešimtmečius lyderiaujančių pardavimų pozicijų neapleidžiančio „Ekstra“ alaus gamintojai, „Švyturio“ daryklos atstovai, sako, kad tapti etalonu neužtenka būti populiariam metus – mados keičiasi kaip metų laikai.

„Etalonas – tai, kas šauna į galvą tik pagalvojus apie pramogą, muziką ar poilsį artėjantį savaitgalį. Dalis šių dalykų keičiasi kasmet, tačiau kai kurie išlieka nepakitę dešimtmečius, nuo pat nepriklausomybės atgavimo“, – vertino „Švyturio“ alaus someljė Jonas Lingys.

Valgis: cepelinai

Seniau daug lietuvių, paprašytų pasakyti pirmą į galvą šaunantį lietuvišką valgį, būtų įvardiję keptą duoną ar šaltibarščius. Tačiau savo pozicijų jau dešimtmečius neužleidžia lietuviškos virtuvės karaliai – cepelinai.

„Kai kurie patiekalai, pavyzdžiui, kepta duona, neišlaikė savo pozicijos ir liko labiau reliktas. Dabartinė karta net prie alaus dažniausiai jos nebeužsisako. Cepelinai yra absoliuti klasika – jų galima rasti ir Labanoro girios, ir pajūrio, ir sostinės kavinėse. Nors juos pagal dabartines tendencijas galima būtų pagardinti netikėtais ingredientais, pavyzdžiui, veganiškais priedais, bet klasikinis receptas, atrodo, įrėžtas akmenyje – visuomet kavinėje rasime jų su mėsa. Lietuviui tai – nepakeičiamas receptas“, – teigė J. Lingys.

Pasak jo, cepelinus galima derinti ir su alumi, pavyzdžiui, lageriu.

„Lengvesnis savo stiliumi lageris sumažins riebumo pojūtį, alaus natos derės su patiekalo skoniu, o burbuliukai suteiks lengvumo ir gaivins gomurį. Norintiems tos pačios patirties, bet besirenkantiems atsakingiau, prie lietuvių virtuvės karaliaus lygiai taip pat tiks nealkoholinis „Švyturio Ekstra“, – patarė J. Lingys.

Gėrimas: alus

Aludarystės amatas Lietuvoje žinomas nuo senų laikų. Jau XI a. Lietuvoje buvo verdamas alus, tačiau labiausiai jis išpopuliarėjo XVI a. Istorikai mini, kad Lietuvoje nuo seniausių laikų buvo verdamas miežinis alus, naudotas net ritualiniais tikslais.

„Alus savo pozicijų neužleidžia ir pastaraisiais metais. Atgavus nepriklausomybę, padaugėjo ir šio lietuvių flagmano konkurentų – šalyje sustiprėjo vyno, sidro kultūra, išpopuliarėjo fermentuoti arbatos gėrimai, nealkoholiniai gėrimai. Tai tvirtinu iš dalies remdamasis ir mūsų pačių pagal klasikinį receptą sukurto nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ sėkme. Alkoholinis ar nealkoholinis, alus išlaikė savo statusą ir pagal populiarumą tiek parduotuvėse, tiek kavinėse savo pozicijų, atrodo, dar ilgai neužleis“, – vertino alaus someljė.

Kad alus išlieka populiariausias gėrimas šalyje, patvirtina ir statistika – alus sudaro apie pusę šalyje išgertų alkoholinių gėrimų. Statistikos duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas per metus išgeria apie 90 l alaus.

Apranga: mėlyni džinsai

Mėlyni džinsai – dar vienas ikoninis mados atributas, visame pasaulyje populiarus jau daugiau kaip šimtmetį. Mėlyni džinsai mūsų šalyje išpopuliarėjo Lietuvos nepriklausomybės aušroje, atsivėrus užsienio rinkoms, ir pozicijų neužleidžia iki šių dienų.

Dizaineriui Leviui Straussui XX a. pradžioje sukūrus džinsus kaip patvarius darbo drabužius, prasidėjo ir mėlynos spalvos džinsų istorija. Tapę JAV kultūros simboliu, jie savo vietą išsikovojo ir mūsų šalyje. Iš pradžių buvę subkultūrų, tokių kaip pankai ar rokeriai, atributu, džinsai vėliau populiarėjo ir plačiojoje visuomenėje, buvo svarbus elementas, siejamas su laisve, nepriklausomybe.

Mėlynus džinsus itin lengva derinti su įvairiais aprangos stiliais, norint tiek formalaus, tiek kasdienio stiliaus – tai tikriausiai ir buvo viena svarbiausių šios mados etalono išpopuliarėjimo priežasčių. Tad šiandien juos pamatysime tiek ant žymiausių Lietuvos kino festivalių podiumų, tiek darbo aplinkoje.

Poilsis: pajūris

Turbūt kiekvieno Lietuvos gyventojo atmintyje iš vaikystės iškyla viena kita pajūryje praleista vasara. Priežasčių toli ieškoti nereikia – tiek raminančios jūros bangos, tiek jūros ar rūkytos pajūrio žuvies kvapas daug kam giliai įsirėžė atmintyje.

Vedami nostalgijos ir prisiminimų turbūt daugelis tautiečių iki šiol kiekvieną vasarą bando nuvykti į pajūrį – susigrąžinti laimingus prisiminimus iš vaikystės ar praėjusių atostogų.

Hobis: žvejyba

Kam pajūris per toli, traukia prie Lietuvos ežerų, kurių mūsų šalyje tikrai gausu. Ir žinoma, daugelis lietuvių nepamiršta meškerės – žvejyba, atrodo, dar ilgai išliks viena iš populiariausių laisvalaikio pramogų tarp tautiečių.

Žvejyba nuo seno buvo vienas populiariausių hobių Lietuvoje. Nors suskaičiuoti visus žvejus sudėtinga, geriausiai žvejų skaičių galima įvertinti remiantis parduotų žvejybos leidimų gausa. Pavyzdžiui, per metus Lietuvoje leidimą meškerioti gauna apie 200 tūkst. žvejų mėgėjų.

Nors mėgėjiškos žvejybos veidas pastaraisiais dešimtmečiais keitėsi, žvejai vis dažniau paleidžia savo sugautus laimikius, meškerė vis dar atranda savo vietą dažno gyventojo spintoje.

Muzika: Andrius Mamontovas

Vienas populiariausių Lietuvos dainininkų Andrius Mamontovas yra tapęs neišdildoma ir neatskiriama Lietuvos muzikos scenos dalimi.

Grupės „Foje“ įkūrėjas ir vienintelis išsilaikęs nuolatinis narys, šiuo metu tęsiantis solo karjerą jau daugiau nei tris dešimtmečius, yra vienas laukiamiausių atlikėjų didžiausiose šalies scenose, dainininkas kasmet rengia ir Gatvės muzikos dieną.

A. Mamontovas 2006 m. nugalėjo nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje su grupe „LT United“ ir atstovavo Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse, kur užėmė šeštą vietą – tai aukščiausias ligšiolinis Lietuvos atlikėjų pasiekimas.