G. Skaistė: „Lietuvos geležinkeliams“ numatoma skirti 155 mln. eurų

„Pajamos ženkliai krito dėl negalėjimo gabenti tam tikrų krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos, todėl įmonei reikalinga parama infrastruktūros išlaikymui, pirmiausiai tai elektrifikacijos projekto kofinansavimui reikalingi 72 mln. eurų“, – antradienį spaudos konferencijoje apie 2022 metų valstybės biudžeto pakeitimo projektą sakė ministrė.

Anot jos, bendrovė planavo šį 398 mln. eurų vertės projektą iš dalies finansuoti ir pati, bet dėl prarandamų pajamų tokių galimybių dabar neturi.

„Tai yra didelis ir brangus projektas, iš pradžių įmonė planavo finansuoti savo lėšomis, dabar, pajamoms krentant, įmonė tokių galimybių neturi, todėl numatomas finansavimas europiniam projektui iš valstybės biudžeto“, – sakė ministrė.

LTG ketino finansuoti 201 mln. eurų elektrifikavimo projekto dalį, likusias lėšas jam skiria Europos Sąjungos Sanglaudos fondas.

Be 72 mln. eurų geležinkelių elektrifikavimo projektui, dar 83 mln. eurų siūloma skirti kitai geležinkelių infrastruktūrai palaikyti bei kompensuoti prarastas pajamas.

„Kitos lėšos numatomos infrastruktūros išlaikymui, kadangi įmonė pajamų turi tikrai mažiau, tačiau reikia užtikrinti geležinkelių kokybę, kad eismas vyktų saugiai, tam ir yra numatoma lėšų ir tam, kad būtų užtikrinimas kokybiškas įmonės funkcionavimas, yra numatoma dalis lėšų amortizuoti pajamų netekimą, kad sąnaudos neviršytų pajamų“, – teigė G. Skaistė.

Ministrės teigimu, 83 mln. eurų yra maksimali suma, kurią LTG galės skolintis savo poreikiams.

„Tos lėšos numatomos kaip teisė skolintis, tai reiškia, kad jeigu bus toks poreikis, jis nurodytas kaip maksimalus, tos lėšos bus panaudotos, bet nebūtinai visa apimtimi tos lėšos atsidurs įmonės sąskaitoje“, – sakė finansų ministrė.

LTG atstovas Mantas Dubauskas BNS sakė, kad nedidelė dalis iš 72 mln. eurų bus skirta ir kitiems įmonės investicijų projektams, tuo metu iki 83 mln. eurų ji galės skolintis infrastruktūros sąnaudų bei paslaugų tarifų subalansavimui.

Anksčiau skaičiuota, kad dėl Europos Sąjungos (ES) ir JAV sankcijų „Belaruskalij“ trąšoms LTG prarado apie 11 mln. tonų krovinių per metus ir dėl to negaus 61 mln. eurų pajamų. Be to, dėl ES sankcijų „Lifosos“ savininkui įmonė praras dar 2,6 mln. tonų trąšų ir 12,8 mln. eurų pajamų.

Dėl ES sankcijų rusiškai angliai ir Lenkijai atsisakius ją pirkti, LTG nebeveš 2,5 mln. tonų anglies ir praras 12 mln. eurų pajamų, o dėl Baltarusijos draudimo vežti per jos teritoriją naftą ir jos produktus bei trąšas, kurių 95 proc. sudarė kroviniai į Ukrainą, nebebus pervežta 1,4 mln. tonos šių krovinių ir negauta 17 mln. eurų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę teigė, kad per Lietuvą gabenamų geležinkelių krovinių šiemet gali sumažėti apie 48 proc. – nuo 51,1 mln. tonų pernai iki 26,5 mln. tonų šiemet, o LTG grupė dėl to neteks apie 150 mln. eurų pajamų.

Ministro teigimu, tikėtina, jog LTG antrinei infrastruktūros valdymo įmonei „LTG Infra“ iš valstybės biudžeto šiemet gali reikėti apie 100 mln. eurų subsidijos, 20 mln. eurų jau skirta.

Valstybės biudžeto pakeitimo projekte taip pat numatoma, kad NATO viršūnių susitikimo 2023 metais Lietuvoje infrastruktūrai – patikros įrangai, stebėjimo kameroms, kompiuterinei ir kitai įrangai, transporto priemonėms – planuojama papildomai skirti 1,4 mln. eurų, o tarptautinių sankcijų įgyvendinimui – 1,9 mln. eurų, lėšas skiriant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).