Dėl kaistančios šiukšlių krizės – naujausia informacija

– Jeigu ši šiukšlių krizė ir toliau kais, ar nenutiks taip, kad vieną dieną Vilniaus gyventojams šiukšlės tiesiog nebebus išvežamos?

– Situacija tęsiasi jau kurį laiką. Ekstremaliosios situacijos metu įmonė visada turi veiklos tęstinumo planus. Iki šiol situaciją pavyko suvaldyti, nes išskyrėme du prioritetus. Pirmasis – užtikrinti veiklos tęstinumą, kad miestuose ir rajonuose šiukšlės būtų išvežamos. Antrasis prioritetas – aplinkosauginis: dėti maksimalias pastangas, kad nebūtų teršiama aplinka ir atliekos nebūtų vežamos į sąvartyną.

– Ar galima įsivaizduoti, kas nutiktų miestui, jeigu šiukšlės nebūtų išvežamos dieną ar savaitę? Jau baisu net klausti, kas būtų po mėnesio.

– Tokių scenarijų ir bandome išvengti. Net sunku įsivaizduoti. Regione per dieną susidaro apie 700 tonų mišrių komunalinių atliekų. Galime pafantazuoti, kas nutiktų po trijų dienų – miestuose ir rajonuose jau būtų susikaupę apie du tūkstančius tonų atliekų. Atsirastų didžiuliai taršos šaltiniai. Tačiau šis scenarijus kol kas sėkmingai valdomas. Iki šiol jokių atliekų surinkimo sutrikimų nebuvo ir tikimės, kad jų pavyks išvengti.

Marius Švaikauskas / D. Labučio / ELTOS nuotr.

– Tačiau atliekų rūšiavimo aikštelėje yra sutrikimų. Ugniagesiai gelbėtojai termovizoriumi fiksuoja kylančią atliekų krūvų temperatūrą. Ką tai reiškia, koks yra realus gaisro pavojus ir kiek laiko gali būti likę iki gaisro?

– Apie tai ir signalizuojame bei prašome institucijų pagalbos. Manome, kad operatoriaus veiksmai jau yra piktybiški ir kelia grėsmę dėl aplinkosaugos bei priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymo. Kasdien teritoriją filmuojame termoviziniu dronu. Prieš keletą dienų dar kartą kreipėmės pagalbos į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, nes situacija tapo nebepriimtina. Mūsų akimis, gaisro pavojus yra didžiulis.

– Kokio masto gaisras čia galėtų kilti?

– Praeityje tokių gaisrų jau turėjome. Vienas jų kilo 2025 metais. Įsivaizduokime: teritorijoje dėl operatoriaus neveiklumo sukaupta daugiau kaip 20 tūkst. tonų atliekų. Gaisro atveju tai būtų pats baisiausias scenarijus. Buvome net išsinuomoję priešgaisrinius automobilius šiai situacijai valdyti. Tačiau piktybiški operatoriaus veiksmai neleido mums vykdyti veiklos mūsų pačių teritorijoje. Operatorius jos neatlaisvino, todėl negalėjome užtikrinti aplinkosaugos ir priešgaisrinių reikalavimų.

– Jeigu kyla realus didelio gaisro, kokio sostinė galbūt dar nėra mačiusi, pavojus, kodėl negalite patekti į teritoriją ir pradėti tvarkymo darbų?

– Gyvename teisinėje valstybėje, kurioje vienas dalyvis piktnaudžiauja, o kitas stengiasi užtikrinti veiklos tęstinumą. Praėjusį penktadienį dėl esminių sutarties pažeidimų nutraukėme sutartį su operatoriumi. Sutarties nutraukimas įsigalioja per 20 darbo dienų. Per šį laikotarpį operatorius privalo tęsti veiklą ir užtikrinti priešgaisrinių bei aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, tačiau to nedaro.

Vilniaus ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje mes, kaip įmonė, buvome įpareigoti perimti šią teritoriją ir kuo skubiau pradėti ją tvarkyti. Tačiau operatorius vėl piktnaudžiauja ir neleido mums teritorijos perimti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ta pati bendrovė tvirtina žinanti, kaip suvaldyti krizę. Ji teigia dirbanti, rūšiuojanti atliekas ir turinti išrūšiuotų atliekų, tačiau jų nepriima Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Kur yra tiesa?

– Matome, kad pastarosiomis savaitėmis įmonė užsiima ne atliekų rūšiavimu ir perdavimu į kogeneracinę jėgainę, o tikrovės neatitinkančia komunikacija. Kas jiems neleido to daryti anksčiau, nežinau. Problemos tęsiasi jau ne vieną mėnesį, o atliekos pradėjo kauptis dar kovą.

Apie tai signalizavome įmonei ir bandėme išvengti sutarties nutraukimo. Bendradarbiaudami dėjome pastangas ir skirstėme atliekų kiekius kitiems tvarkytojams. Tačiau operatoriaus ignoravimas ir neveikimas atvedė į dabartinę situaciją.

LNK.LT primena, kad dėl atliekų krizės Vilniaus regione svarstoma skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. Pasak jo, buvo svarstomi įvairūs būdai, kad sostinės regiono atliekų rūšiavimas būtų paskirstytas plačiau per Lietuvą ir nuspręsta, jog tam gali prireikti kito teisinio režimo, kurį užtikrintų nacionalinio lygio ekstremalioji situacija.

„Turėjome labai intensyvų susitikimą, pokalbį, ir apsvarstėme įvairius variantus, kaip būtų galima peranalizuoti šitą klausimą, kad ne vien tik būtų koncentracija dėl atliekų rūšiavimo pačiame Vilniaus mieste privačiam operatoriui, bet kad būtų galima ieškoti galimybių, kur būtų galima tai atlikti plačiau“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė V. Vitkauskas.

„Linkstama link ekstremalios situacijos paskelbimo valstybės lygmeniu dėl to, kad norime tą problemą, kuri yra dabar susikaupusi 8 savivaldybėse, spręsti ieškant potencialo, kur būtų galima rūšiavimą atlikti ir kituose miestuose. Tam, aišku, reikalingas ir kitas teisinis režimas, todėl dar turėsime įvertinti visus variantus, kas būtų operacijos vadovas šios visos situacijos valdymui“, – tikino NKVC direktorius.

Anot jo, per artimiausias dienas bus galutinai apsispręsta dėl to, koks bus planas ir kaip jis bus įgyvendinamas. Pasak V. Vitkausko, jei būtų paskelbta nacionalinė ekstremalioji padėtis, būtų bandoma nukreipti atliekų srautus ten, kur negalėtų kilti joks pavojaus dėl techninių kliūčių. Teigiama, jog dėl papildomų deginimo srautų tartasi ir su Vilniaus kogeneracine jėgaine (VKJ).

„Jeigu kitą savaitę būtų paskelbta ekstremali situacija valstybės lygmeniu, tai mes tada ieškotume tų srautų nukreipimų į tuos atliekų rūšiavimo centrus, kurie dar turi potencialo ir kur nėra kažkokio techninio pavojaus, kur yra dar galimybių tą rūšiavimą atlikti“, – kalbėjo NKVC direktorius.

„Ką pavyko susitarti dėl Vilniaus ir kogeneracinės jėgainės, kad tuos deginimo srautus jie galėtų padidinti. Tai va čia tik svarbu, kad būtų surūšiuotos tos atliekos, jos būtų paruoštos deginimui, nes kitaip yra ir tarša, ir įrenginių gedimai galimi, jeigu tai nebūtų tinkamai padaryta“, – tikino V. Vitkauskas.

Tiesa, jis neatmetė, jog atliekų transportavimas į atokesnes vietas galėtų reikšti, jog atliekų tvarkymas bus brangesnis.

„Aišku, tai gali būti susiję ir su papildomais kaštais dėl transportavimo išlaidų ir panašiai“, – pridūrė jis.