Lietuvos apeliacinis teismas šiemet kovą nusprendė, kad ESO 2020 metais privalomai išpirkdama akcijas nustatė teisingą jų kainą. Teismas tuomet atmetė Vytauto Petro Vaitaičio skundą dėl jam nepalankaus Vilniaus apygardos teismo pernai kovą priimto sprendimo – teismas netenkino jo reikalavimo vietoj 0,88 euro už vieną jo turėtą ESO akciją sumokėti 22,57 euro, taip pat priteisti 9 tūkst. eurų neturtinės žalos

V. P. Vaitaitis šį sprendimą apskundė LAT.

„Privalomo ESO akcijų išpirkimo metu mokėta su Lietuvos banku suderinta kaina yra teisinga, nustatyta vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymo nuostatomis (...) ESO akcijų kaina negali būti tapatinama su grupės pirminio viešo akcijų siūlymo kaina“, – kovo 29 dienos nutartyje teigė Apeliacinis teismas.

ESO ginčas su V. P. Vaitaičiu prasidėjo 2020 metų rugpjūtį, kai jis nesutiko su ESO privalomo akcijų išpirkimo kaina.

„Ignitis grupė“ tuomet nusprendė, kad bendrovių „Ignitis gamyba“ ir ESO smulkieji akcininkai, kurie laikosi 2020 metų kovą pasiekto susitarimo, išsaugos privilegiją įsigyti grupės akcijų pirminio viešo siūlymo (IPO) metu.

Susitarimas numatė, kad ESO ir „Ignitis gamybos“ smulkieji akcininkai turės pirmumo teisę per IPO įsigyti „Ignitis grupės“ akcijų už sumą, lygią jų valdytą akcijų skaičių padauginus iš išpirkimo kainos ir pridėjus už 2019 metus išmokėtus dividendus.

Su Lietuvos banku suderinta ESO akcijų privalomo išpirkimo kaina buvo 0,88 euro, „Ignitis gamybos“ – 0,64 euro.