Ankstyvųjų bulvių sėklos – jau vagose, pernykštis derlius – dar aruoduose

Velykoms daržovių nepritrūksime

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė sako, kad ankstyvosios bulvės, kaip visada, pirmiausia pasodinamos Kėdainių rajone, ūkininkų Sauliaus Dambrausko ir Rimanto Žebarausko ūkiuose.

Ne išimtis ir šiemet – jų laukuose sėklos jau sugulusios į vagas ir pridengtos agroplėvele. Kitas daržoves dar per anksti sodinti, kol kas gamtos sąlygos netinkamos.

Senojo derliaus daržovių dar yra ūkininkų aruoduose, nors morkų jau greitai pristigs. Tačiau, tikina I. Lukoševičienė, svogūnų, burokėlių ir bulvių Velykų stalui tikrai užteks.

„Iki naujojo derliaus savų daržovių pritrūksime, viską lemia tai, kad neturime pakankamai daržovių saugyklų“, – aiškino LDAA direktorė.

Indrė Lukoševičienė: atsiranda daug naujų kenkėjų, kuriems naikinti neturime priemonių. Neturime priemonių ir kovai su bulvių kenkėjais spragšiais. Augalų apsaugos priemonių kasmet mažėja. Partnerio nuotr.

Fiktyvūs augintojai

Na, o moliūgų vidaus rinkoje jau seniai ir nuolat trūksta, nors jų deklaruojama labai dideli plotai, būta ir 1 300 ha. Visa bėda, kad moliūgai yra tos daržovės, kurios dažniausiai auginamos fiktyviai, tik dėl susietosios paramos. LDAA nuolat stebi situaciją ir kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją, į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kad būtų sustiprinta tokių ūkių patikra.

„Situacija kažkiek stabilizavosi 2023 m., kai už moliūgus buvo panaikinta susietoji parama, tačiau šiemet ji vėl gali grįžti, todėl ir vėl reikia stebėti deklaravimo rezultatus, rinką, dirbti, kad būtų sugriežtinta patikra“, – sakė I. Lukoševičienė.

Paradoksas: deklaruojama tūkstančiai hektarų auginamų moliūgų, tačiau vidaus rinkoje jų trūksta. Partnerio nuotr.

Panaši situacija Lietuvoje yra ir su krapais. Tai – daržovė, taip pat nereikalaujanti ypatingos priežiūros, todėl ir jos auginimu galima prisidengti siekiant neteisėtos paramos. 2022 m. susietoji parama jiems nebuvo mokama.

„2022 m. buvo deklaruota 77 ha krapų plotų, o 2023 m., kai vėl atsirado parama, plotai jau pasiekė 108 ha, – sakė pašnekovė. – Situaciją stebi ir jau etatiniai tapę piktnaudžiautojai ir į ją greitai reaguoja. Tai daugiausia mūsų asociacijai nepriklausantys ūkininkai.“

Atsiranda naujų kenkėjų

Lietuvoje klimatas šiltėja, atsiranda daugiau naujų, šiltiesiems kraštams būdingų kenkėjų ir tai pirmiausia pajunta augalininkystės sektorius. Problemos dėl klimato kaitos neaplenkia ir daržovių augintojų.

„Atsiranda daug naujų kenkėjų, kuriems naikinti priemonių neturime, – sakė I. Lukoševičienė. – Neturime priemonių ir kovai su bulvių kenkėjais spragšiais, kurių lervos telkiasi žemėje, prie bulvių šaknų ir jas graužia. Augalų apsaugos priemonių kasmet mažėja.“

Rykštė: augalų apsaugos priemonių Lietuvoje kasmet vis mažėja, tad ūkininkams vis sunkiau kovoti su kenkėjais. Partnerio nuotr.

Apsaugos priemonių tiekėjai, pardavėjai nesuinteresuoti įregistruoti ir parduoti Lietuvoje naujų priemonių, nes čia labai maža rinka, neapsimoka.

Tad daržininkai, sodininkai, grūdų augintojai verčiasi kaip kas išmano.

Bulvės startuoja pirmos

Bene pirmieji Lietuvoje ankstyvąsias bulves pasodina Kėdainių, Klaipėdos rajonų, Suvalkijos ūkininkai. Nors žemė atrodo gerokai drėgna, tačiau ūkininkai sako priešingai – tai tik viršutinis sluoksnis, giliau žemė visai sausa.

Pirmąsias bulves į vagas ūkininkas S. Dambrauskas sumetė kovo 7-ąją. Tad kada gi ragausime? „Birželio 3 d., – iš karto patikino bulvių augintojas. – Tą dieną pradėsime kasti, tad iš karto atsiras prekybos centruose ir turguje.“

Skanumėlis: bulvės yra viena iš penkių labiausiai lietuvių mėgstamų vietinių daržovių. Partnerio nuotr.

„Šiemet sudaiginome 120 t sėklinių bulvių, kurių dalį užsiauginame patys, didesnę dalį atsivežame iš užsienio. Tai daugiausia vokiškų veislių bulvės, – pasakojo bulvių augintojas. – Šis kiekis užims apie 40 ha, šiuo metu jau pasodinta apie 20 ha, dalis uždengta dviem plėvelėmis, dabar jau dengia viena.“

Taip anksti sodindami bulves ūkininkai nori, kad susijungtų bulvių vartojimo ciklas – tik baigiasi senas derlius ir jau valgome naują.

Pietų Europos gyventojai bulves kasmet kasa beveik iki gruodžio, o praėjusį rudenį dėl gausaus lietaus darbai sustojo lapkritį, derlius liko žemėje, po vandeniu. Tad bulvių Europa pritrūko.

 

Šiemet bus brangesnės

S. Dambrauskas, kaip, beje, ir dauguma šalies bulvių augintojų, didžiąją dalį derliaus eksportuoja. Eksportuoja ir praėjusių metų derliaus bulves, nes šiemet Europoje jos labai brangios. Praėjusių metų rudenį daugumą Europos šalių vargino liūtys. Pietų Europos gyventojai bulves kasmet kasa beveik iki gruodžio, o praėjusį rudenį dėl gausaus lietaus darbai sustojo lapkritį, derlius liko žemėje, po vandeniu. Tad bulvių Europa pritrūko.

„Tai palanki situacija Lietuvos ūkininkams, – sakė S. Dambrauskas, – tad praėjusių metų derliaus likučiai išvažiuos į užsienį, o mūsų valgytojams ūkyje liks 1 tūkst. t.“

Eksportuoti bulves labiau apsimoka visuomet, nes mokama kur kas brangiau nei čia superka prekybininkai. „Mums prekybininkai moka po 0,35 cento, o jums parduoda po 0,79 cento, – paaiškino pašnekovas.

Bulvės, diktuojant Europos rinkos tendencijoms, ir Lietuvoje brangs. Tiesa, pasak ūkininko, tai nieko bendro neturi su energijos ištekliais. Jų kaina stabilizavosi. „Trąšos netgi atpigo, pabrango tik plėvelė, kiti priedai, kuriuos naudojame tokiam ankstyvam bulvių auginimui, – pasakojo S. Dambrauskas. – Labiausiai pabrango sėklos. Mes naudojame geras, sertifikuotas sėklas, o jos brangios.“

Verčiasi kaip gali

Kad Lietuvoje nėra pakankamo spektro augalų apsaugos priemonių, patvirtina ir S. Dambrauskas.

Saulius Dambrauskas: šiemet sudaiginome 120 t sėklų, kurių dalį užsiauginame patys, didesnę dalį atsivežame iš užsienio. Tai daugiausia vokiškų veislių bulvės. Partnerio nuotr.

„Lenkai turi daug daugiau, o pas mus labai maža rinka, niekam neapsimoka čia įregistruoti naujų priemonių, – I. Lukoševičienei antrino ūkininkas. – Kažkaip verčiamės, mūsų dirva išdirbta, jau savaime mažiau tų spragšių. Ir Kolorado vabalai nepadaro per daug žalos.“

Dabar ūkio šeimininkas žvalgosi į kitą dalį žemės, ar jau pakankamai sausa svogūnams, nes pagal laiką jau būtų galima sėti.

Kaip atpažinti bulves?

Lietuviai mėgsta bulves, jos vienos iš mėgstamiausių daržovių penketuko. Dar svogūnai, morkos, burokėliai ir kopūstai. Vėlyvą pavasarį pirkėjai jau ima žvalgytis turguje šviežių lietuviškų bulvyčių. Kaip nusipirkti tikrai lietuviškų skanių bulvyčių? Kaip žinoti, kad mokėdami nemenką kainą neįsigysime atvežtinių?

„Mano vienas draugas kartą sustojo pakelėje nusipirkti šviežių bulvių, – apgaulės istoriją pasakojo S. Dambrauskas. – Klausia, ar lietuviškos? Jam atsako: Dambrausko. O jis gi žino, kad aš dar bulvių nekasu.“

Taigi nebūtinai, ką sako pardavėjas, yra tiesa. Bulvių augintojas pataria apžiūrėti pačias bulves.

„Lietuviškos yra labiau ovalios formos, pavyzdžiui, afrikietiškos pailgos, – patarė ūkininkas. – Lietuviškų bulvių odelė turi būti plona, minkšta, vietomis šviežiai nusilupusi, o atvežtinių, ir dar iš taip toli, dažniausiai būna stora oda, tvirta, nes bulvės jau seniai nukastos, ilgai vežtos. Sunkiau atskirti iš Bulgarijos ar Graikijos atvežtas, tačiau jeigu jau pamatote aplipusias raudonu moliu, būkite tikri – tai tikrai nelietuviškos bulvytės.“