20 mln. eurų už teisę vystyti vėjo parką Baltijos jūroje pasiūlė „Ignitis grupė“

„Ignitis grupė“ informuoja, kad jos dukterinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su jūrinių vėjo parkų vystymo strateginiu partneriu „Ocean Winds“, tikimasi, bus paskelbti potencialiais Lietuvos 700 MW jūrinio vėjo projekto konkurso laimėtojais, nes pasiūlė didžiausią vystymo mokestį. Pasiūlymo kaina siekė 20 mln. eurų“, – per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

„Ignitis grupės“ vadovo Dariaus Maikštėno teigimu, vėjo parkai Baltijos jūroje buvo vienas svarbiausių Lietuvos ir grupės darbų siekiant šalies energetinės nepriklausomybės.

„Šie projektai itin reikšmingai padidins elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, o tai sumažins Lietuvos priklausomybę nuo importuojamos elektros bei užtikrins konkurencingas elektros kainas gyventojams ir verslui“, – pranešime teigė D. Maikštėnas.

Pasak „Ignitis grupės“, galutinai paskelbus ją laimėtoja „Ignitis renewables“ bei „Ocean Winds“ įkurs bendrą įmonę, kuriai bus išduotas leidimas parko plėtrai ir naudojimui bei suteiks teisę naudoti jūrinę teritoriją 41-erius metus.

„Jūrinio vėjo projektų portfelio vystymas Lietuvoje ir Baltijos šalyse yra atnaujintos „Ignitis grupės“ strategijos pagrindas. Šis potencialus laimėjimas yra reikšmingas „Ignitis renewables“ žingsnis siekiant visos „Ignitis grupės“ tikslo iki 2030 metų  pasiekti 4–5 gigavatų instaliuotą atsinaujinančių išteklių galią“, – pranešime teigė „Ignitis renewables“ vadovas Thierry'is Aelensas (Tieris Eiliensas).

„Didžiuojamės, kad kartu su „Ignitis renewables“ galėsime atverti jūrinio vėjo vystymo rinkos duris bei išnaudoti jos galimybes Lietuvoje“, – pranešime sakė „Ocean Winds“ vadovas Bautista Rodriguezas (Bautista Rodrigesas).

Pasak grupės, laimėdama konkursą ji pasieks savo strateginį tikslą – laimėti vieną jūrinio vėjo vystymo projektą Lietuvoje, jo komercinę veiklą pradedant iki 2030 metų, ir tai reikšmingai prisidės prie grupės siekio padidinti žaliosios gamybos pajėgumus 4 kartus – nuo 1,2 GW iki 4–5 GW 2030 metais.

Teritorija Baltijos jūroje, skirta plėtoti 700 MW galios jūrinio vėjo parką, nuo Lietuvos kranto nutolusi apie 30–36 km ir apima apie 120 kv. kilometrų.

„Gavus reikiamus leidimus, sudarius sutartis su tiekėjais ir užsitikrinus finansavimą, jūrinio vėjo parkas turėtų pradėti veiklą iki 2030 metais Vėjo parkas turėtų pagaminti iki 3 TWh elektros energijos, tiek užtektų patenkinti 25 proc. dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Jūrinio vėjo parkas veiks rinkos sąlygomis“, – teigia grupė.

Konkursą kovo 30-ąją paskelbusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) anksčiau teigė, kad potencialus jo  laimėtojas bus žinomas jau liepos 11 dieną, kai įvyks konkurso komiteto posėdis, tačiau jis kol kas nebus paskelbtas viešai.

Aukciono nugalėtojas bus paviešintas tik rugsėjį, po to, kai vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija patvirtins, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus. Planuojama, kad laimėtojas oficialiai bus paskelbtas rugsėjo pradžioje.

BNS remdamasi šaltiniais anksčiau skelbė, kad antroji konkurso dalyvė yra didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinys Lietuvoje „Orlen Neptūnas“, tačiau Lenkijos įmonės atstovai to nekomentuoja. 

VERT gegužės pabaigoje pranešė, jog konkurse užsiregistravo du dalyviai, tačiau jų nevardijo. Vėliau taryba patvirtino, kad abu jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus.

Aukcioną laimėjo dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią vystymo mokesčio pasiūlymą ir sumokėjęs jį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėjo būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėjo būti didinami ir vėlesni pasiūlymai.

„Ignitis grupės“, kuri jau anksčiau buvo patvirtinusi apie savo dalyvavimą pirmajame aukcione, vadovas Darius Maikštėnas yra sakęs, kad jei bendrovė laimės pirmąjį aukcioną, priimant sprendimą dėl dalyvavimo antrajame, su valstybės parama vystomo parko aukcione, bus vertinamos finansinės grupės galimybės.

Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad valstybės lūkestis rengiant vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionus yra valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis“ sėkmė.

„Ignitis grupė“ dar 2020 metų rugsėjį paskelbė pasirinkusi strateginę partnerę jūros vėjo parkų projektams – vieną didžiausių jų vystytojų pasaulyje „Ocean Winds“, kurią taip pat metais įkūrė Europos energetikos lyderės „Engie“ bei EDPR, tuo metu valdžiusios apie 30 GW galios atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pajėgumus visame pasaulyje. „Ocean Winds“ būstinė yra Madride, Ispanijoje. 

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį aukcioną su valstybės parama ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo aukciono rezultatų.

Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų.

Už energetiką atsakingų šalies institucijų lūkesčiu abu parkus pastatyti iki 2028 metų anksčiau abejojo dalis rinkos dalyvių, tarp jų ir „Ignitis renewables“ vadovas Th. Aelensas. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.