ŽŪM laikinai stabdo reikalavimą atkurti daugiametes pievas

Sprendimas priimtas laukiant Europos Komisijos (EK) įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį.

„Agentūra jau šią savaitę pareiškėjus, kuriems 2023 metų gruodžio mėnesį buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atstatymo, apie jų stabdymą informuos individualiais pranešimais“, – pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Galutinį sprendimą dėl prievolės atkurti daugiametes pievas ir ganyklas ar dėl tokios prievolės atšaukimo planuojama pateikti iki kovo 20 dienos.

ŽŪM taip pat planuoja tikslinti 2023 metais parengtą durpžemių žemėlapį. Sulaukus pastebėjimų, jog informavimo dėl neatitikimų sistema yra per sudėtinga, ministerija inicijuos prioritetinių durpžemių plotų patikslinimą, neužkraunant šios atsakomybės ūkininkams.

„Dalis durpžemių duomenų yra paremti kelių dešimtmečių senumo matavimais, kurie kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, intensyvaus žemės naudojimo ariant) nebėra tikslūs – dėl durpių mineralizavimosi plotai realybėje yra sumažėję“, – teigiama pranešime.

Galutinį sprendimą dėl prievolės atkurti daugiametes pievas ir ganyklas ar dėl tokios prievolės atšaukimo planuojama pateikti iki kovo 20 dienos.

 

Prioritetiniai tikslinimo plotai – 2023 metais deklaruoti pasėlių plotai durpžemiuose, jų yra apie 30 tūkst. hektarų (ha).

Ministerija numatė iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios pakeisti teisės aktus dėl šlapynių ir durpynų apsaugos.

Lietuvos žemdirbiai praėjusią savaitę surengė protesto akciją – be kitų klausimų, jie ragino spręsti daugiamečių pievų atstatymo klausimą. Žemdirbių įsitikinimu, pievų atkūrimas yra didelė našta, nes jas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.

Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte tuomet teigė, kad ji pažadėjo spręsti problemą ir pirmiausia atšaukti ūkininkams išsiųstus pranešimus atkurti šias pievas

Tuo metu premjerė vėliau teigė negalinti atšaukti NMA siųstų pranešimų, bet žadėjo ieškoti sprendimų, kad ūkininkai dėl to nepatirtų sunkumų. Ji pabrėžė, kad daugiamečių pievų atstatymo klausimas bus sprendžiamas tokiu būdu, kuris nepažeistų europinės teisės ir neužtrauktų Lietuvai baudų dėl neteisingo Europos Sąjungos reglamentų įgyvendinimo.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė praėjusią savaitę iš Europos Komisijos (EK) išgirdęs pažadą padėti spręsti pievų atkūrimo problemą ir rasti sprendimą dėl lankstesnių sąlygų.

Pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentą daugiamečių pievų ir ganyklų plotas negali sumažėti daugiau kaip 5 proc. – kasmet ūkininkų deklaruotas plotas lyginamas su referenciniu laikotarpiu, kuris pernai keitėsi. Iki 2022 metų plotai buvo lyginami su 2015 metais deklaruotu plotu, o nuo 2023 metų – su 2018 metais.

K. Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.