Ž. Vaičiūnas: EK parama sinchronizavimui – beprecedentė

„Ši parama yra tikrai beprecedentė, iš CEF fondo tokios paramos dar nėra gavęs nė vienas projektas. Taip pat labai džiugu, kad turime būtent tokio finansavimo intensyvumo paramą – maksimaliai 75 proc. finansavimo intensyvumas skiriamas sinchronizacijos projektams“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Anot jo, Baltijos šalių paraiška Komisijoje buvo įvertinta aukščiausiais balais, dėl to skirtas maksimalus finansavimo intensyvumas – 75 proc.

„Vertinant pastaruosius dvejus metus, jau bus skirta (sinchronizavimui – BNS) daugiau nei vienas milijardas eurų. Svarbu, kad ši finansinė parama leis užtikrinti kritiškai svarbios infrastruktūros įgyvendinimą (...) Ne kartą šis projektas buvo remiamas anksčiau politiškai, šiandien taip pat matome, kad jis remiamas ir finansiškai“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Iš Europos infrastruktūros tinklų (angl. Connecting Europe Facility, CEF) Koordinacinio komiteto kuriame dalyvauja visų Europos Sąjungos (ES) šalių atstovai, sprendimu skirtos 720 mln. eurų paramos jūrinės Lietuvos ir Lenkijos jungties „Harmony Link“ statybai skirta 493 mln. eurų, sinchroninių kompensatorių įrengimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – 166,5 mln. eurų. Likusi dalis bus naudojama „Harmony Link“ būtinų tinklų modernizavimui bei plėtrai.

Lietuvoje įgyvendinamų projektų finansavimui skirta suma sieks 301 mln. eurų.

2020 metų kvietime CEF energetikos projektams buvo numatyta 980 mln. eurų. Vien sinchronizavimui skirta beveik trys ketvirtadaliai sumos.

„Baltijos šalių ir Lenkijos paraiška buvo 915 mln. eurų, šiuo atveju šiam projektui buvo skirta daugiau negu 70 proc. viso šio CEF finansavimo etapo, tai turbūt reikia dėkoti ne tik Baltijos šalims, bet pirmiausia visai Europos Sąjungai už solidarumą (...) Likusi dalis bus teikiama kitiems CEF finansavimo etapams, tai yra kitais ir dar kitais metais“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Iš viso Europos Komisija gavo 28 paraiškas. Baltijos šalių paraiška buvo įvertinta aukščiausiu balu iš visų pateiktų.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas teigė, kad EK sprendimą skirti maksimalią sumą vertina kaip rimtą įsipareigojimą visus projektus atlikti gerai ir laiku.

„Kartu su Lenkijos operatoriumi atliekame paruošiamuosius „Harmony Link“ jungties darbus, o sinchroninių kompensatorių konkursą jau paskelbėme“, – pranešime teigė D. Virbickas.

Lenkijos klimato ministras Michalas Kurtyka sakė, kad Lenkija remia Baltijos šalių sinchronizavimosi pastangas.

„Užtikrinu, kad Lenkija remia šias pastangas. Padedant „Harmony Link“ su didžiausia istorijoje CEF parama mes visi dalyvaujame didinant energetinį saugumą regione. Taip pat manau, kad esant COVID-19 pandemijai mums kaip niekada reikia bendrų veiksmų ir ekonominio ES potencialo stiprinimo“, – spaudos konferencijoje sakė M. Kurtyka.

Ž. Vaičiūnas teigė, kad finansavimo sutartis turėtų būti pasirašyta kitais metais.

„Būna, trunka iki dviejų trijų mėnesių. Tai maždaug toks klasikinis standartas turėtų būti išlaikomas ir šiuo atveju. Bet tai daugiau jau yra darbas teisininkams (...) Tikimės, kad ko gero, galėtų būti ir kitų metų pradžioje“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorių 1,22 mlrd. eurų vertės paraiška buvo pateikta šių metų gegužę. Paraiška dėl likusių mažesnės apimties darbų finansavimo – apie 240 mln. eurų – bus teikiama kitame CEF kvietime.

Ž. Vaičiūnas neatmeta galimybės, kad Baltijos šalys pasirengti sinchronizavimui, išskyrus „Harmony Link“. gali anksčiau nei dabar numatyta galutinė data.

„Galutinė sinchronizacijos data yra 2025 metai. Mūsų, Baltijos šalių, sistemų pasirengimas be „Harmony Link“ projekto, be abejo, gali būti užtikrintas ir šiek tiek anksčiau“, – sakė ministras.

„Litgrid“ vadovas D. Virbickas sakė, kad „Harmony Link“ jungtis padės rinkai dar giliau integruotis.

„Pačioje pradžioje visas „LitPol Link“ (jungtis su Lenkija – BNS) dabartinis pralaidumas bus naudojamas patikimumui užtikrinti, rezervams ir kitoms sisteminėms paslaugoms teikti, tačiau „Harmony Link“ ne tik išlaikys esamą pralaidumą su Lenkija, bet jį net padidins“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

D. Virbickas nesiėmė prognozuoti, kokia bus naujos jungties įtaka elektros rinkos kainai, bet konkurencija, anot jo, padidės.

„Konkurencija tikrai padidės, nes rinkos galimybės su Lenkija padidės 200 MW iš karto, o ateityje žiūrėsime, gal dar surasime galimybių. Tai atsakymas: teigiamai paveiks (ateities rinkos kainą – BNS). Ar po to dar bus prasminga tiesti „NordBalt 2“, pagyvensime – pamatysime“, – sakė D. Virbickas.

Ž. Vaičiūnas pridūrė, kad labai svarbu prognozuojant įvertinti pačios rinkos pokyčius ir sparčią atsinaujinančios energetikos plėtrą. Pasak jo, iki 2025 metų nutiesus „Harmony Link“, „turėsime visai kitą rinkos situaciją, žymiai daugiau atsinaujinančios energetikos Lietuvoje.“

2019 metais EK pirmajam sinchronizavimo etapui skyrė 323 mln. eurų, iš jų Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui – 125 mln.  eurų. Projektams taip pat skirta maksimali 75 proc. intensyvumo CEF parama.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.