„Prezidento nuomone, geriau turėti laikiną tam tikrose proto ribose (3 proc. viršijantį – BNS) fiskalinį deficitą, negu turėti saugumo deficitą“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Saugumo deficitas valstybei kainuos žymiai daugiau negu laikinas tam tikras didesnis fiskalinis deficitas“, – pridūrė jis.
Ši deficito riba yra numatyta Mastrichto kriterijuose.
Visgi prezidento patarėjas teigia, kad Lietuvai kyla iššūkis suderinti išlaidas gynybai su socialiniais poreikiais ir dėl didesnio deficito įmanoma susitarti su Europos Komisija, nes ši supranta NATO rytiniame sparne esančių šalių iššūkius.
„Tikrai galima kalbėti apie tai, kad tos gynybos išlaidos tai yra laikina, kontroliuojama investicija, kuri iš esmės ilgalaikiu laikotarpiu neturės ypatingos neigiamos įtakos fiskalinei politikai“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
BNS rašė, jog Lietuva ketina iki 2030 metų gynybai skirti ne mažiau 5 proc. bendrojo vidaus produkto, kad išvystytų kariuomenės diviziją ir pasirengtų Vokietijos brigados priėmimui.
Premjeras: valdžios sektoriaus deficitas kitąmet tikriausiai bus didesnis nei 3 procentai
Premjeras Mindaugas Sinkevičius antradienį pareiškė, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet tikriausiai bus didesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet perspėjo, jog nesiimdama veiksmų pažaboti augančias išlaidas Lietuvoje ateityje gali turėti fiskalinės drausmės problemų.
Pasak jo, jeigu kitų metų biudžetas būtų formuojamas griežtai laikantis fiskalinės drausmės reikalavimų, Vyriausybė neįgyvendintų savo įsipareigojimų dėl finansavimo gynybai ir suplanuotų kitų išlaidų augimo.
„Ar biudžetas bus didesnis nei su 3 proc. deficitu? Greičiausiai taip“, – Briuselyje nacionaliniam transliuotojui LRT sakė M. Sinkevičius.
Jo teigimu, tai gali būti neišvengiamas sprendimas ne tik dėl siekio gynybai toliau skirti mažiausiai 5 proc. BVP, bet ir kitų iš anksto užprogramuotų indeksuojamų išlaidų, pavyzdžiui, didinti pensijas, vaiko pinigus, kelti mokytojų atlyginimus.
„Jeigu susiveržtume ir padarytume jį (biudžetą – BNS) laikantis fiskalinės drausmės ir Mastrichto kriterijų, tai daug dalykų į tuos 3 proc. nebetelpa“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
„Tiesiog tada turėtume visa politinė vadovybė susitarti, visais lygiais, kad nevykdome savo įsipareigojimų. Bet aš juos noriu vykdyti“, – pridūrė jis.
Pasak premjero, indeksavimu užprogramuotas išlaidų augimas įvelia Lietuvą į ciklą, kai biudžeto pajamos auga ne taip sparčiai, kaip išmokos ir viešojo sektoriaus išlaidos.
Todėl, anot jo, „kažkurioje vietoje turėsime pristabdyti“.
„Jei to nedarysime, tai kelių metų eigoje įsisuksime į tokią spiralę, kuri labai blogins mūsų fiskalinę situaciją. Artėsime prie 60 proc. skolos nuo BVP lygio, – sakė M. Sinkevičius. – Ta situacija gali vėliau, dabar ją ignoruojant, tapti nevaldoma.“
A. Sysas nėra tikras, ar didesnis deficitas pateisinamas: reikia konkrečių skaičių
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako nesąs tikras, ar 3 proc. viršijantis valdžios sektoriaus deficitas būtų pateisinamas – tai priklausys nuo konkrečių skaičių ir aiškaus pagrindimo, kam tokios lėšos reikalingos.
„Reikia matyti konkrečius skaičius: kam reikia, kodėl reikia. Teoriškai galiu pasakyti, kad galbūt ir reikia, bet teoriškai galiu pasakyti ir ne, nes jeigu mes turime deficitą, tai turime kitų problemų“, – BNS antradienį tikino parlamentaras.
A. Syso teigimu, Lietuva, kaip ES narė, turi tarptautinius įsipareigojimus ir sutartis, todėl dėl galimo didesnio deficito reikėtų derėtis Bendrijos lygmeniu.
„Mes esame Europos Sąjungos sudedamoji dalis, yra įsipareigojimai, yra sutartys. Kas būtų, jeigu kiekviena šalis pradėtų daryti, ką nori? Tam ir yra užsienio diplomatija, yra mūsų ministrai, turi važiuoti tartis Europos Sąjungos lygmeniu“, – teigė politikas.
Paklaustas, ar egzistuoja rizika, jog gynybai numatytos lėšos galėtų būti panaudotos kitoms išlaidoms pateisinti, A. Sysas tvirtino, kad tai nebūtų įmanoma.
„Mūsų įstatymuose aiškiai parašyta, kad jeigu norim keisti biudžetą, turim svarstyti biudžeto sandaros įstatymą, ir galim svarstyti tiktai viduryje vasaros, kai yra pusmetis. Negalima šiaip sau paimti iš vienos srities ir perduoti į kitą“, – sakė A. Sysas.
G. Skaistė: augančio deficito pateisinimas – figos lapelis išlaidavimo politikai
Buvusi finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė sako, kad augančio deficito pateisinimas dega žalią šviesą išlaidavimo politikai.
Ji įsitikinusi, kad valdžios sektoriaus deficito augimą bandoma pateisinti ne didėjančiomis išlaidomis gynybai – fiskalinės drausmės būtų nesilaikoma dėl planuojamų dosnių socialinės politikos iniciatyvų, kurioms finansuoti reikia daug lėšų.
„Jeigu planuojama pažeisti 3 proc. Mastrichto kriterijų, tai yra labiau ne gynybos išlaidų problema, o augančių socialinių išlaidų klausimas, kur daug iniciatyvų yra tiek iš prezidento, tiek iš socialdemokratų, ir akivaizdu, kad būtent tai yra priežastis nesilaikymo fiskalinės drausmės, o ne gynybos išlaidos. Sakyčiau, kad čia labiau ieškoma pasiteisinimo“, – BNS antradienį sakė didžiausios opozicinės frakcijos Seime atstovė.
„Lėšos gynybai tikrai yra esminis dalykas ir tam tikrai reikės skirti daugiau negu 5 proc. bendrojo vidaus produkto, bet tam Europos Komisija jau yra padariusi išlygas, tai yra ir 1,5 proc. leido papildomai skolintis ir prieš tai buvo priimti keli mokesčių paketai tam, kad finansuotume gynybą užtikrinant 5 proc. finansavimą“, – pabrėžė ji.
Pasak parlamentarės, Finansų ministerija su Vyriausybe turi sugebėti suskaičiuoti, kiek lėšų reikia įgyvendinti būtiniems projektams, o ne bandyti visiems įtikti.
„Šitoje vietoje tiesiog bandoma tuo figos lapeliu prisidengti išlaidavimo politiką ir tai nėra pateisinama. Gynybos išlaidos tikrai yra prioritetas ir mes tikrai galėtume visi sutarti, kad tai yra svarbiau negu vienais metais pažeisti fiskalinės drausmės kriterijus. Bet aš sakau – tai yra tiesiog auginimas nuolatinis išlaidų dar daugelį metų į priekį, kas neturėtų būti Vyriausybės politika – tiesiog pasileisti plaukus ir daryti, ką nori“, – kalbėjo G. Skaistė.
A. Butkevičius: galimą didesnį valdžios deficitą lemia tvarių pajamų trūkumas
Valdančiųjų demokratų parlamentaras Algirdas Butkevičius sako, jog tai lėmė tvarių pajamų trūkumas.
„Esmė yra tvarių pajamų trūkumas padengiant augančius finansinius įsipareigojimus. Aš nežinau, ką Europos Komisija pasakys“, – BNS antradienį sakė politikas.
„Paimkit įsipareigojimus dėl darbo užmokesčio mokytojams (...) ir paskaičiuokit, kiek reikia papildomai lėšų norint įgyvendint šituos įsipareigojimus. Paskaičiuokit, kiek auga minimali mėnesinė alga. Kiek reikia papildomai pinigų, o papildomų tvarių pajamų nėra“, – akcentavo A. Butkevičius.
Politiko teigimu, šiemet valstybė skolinasi 10,9 mlrd. eurų, iš jų 3,5 mlrd. eurų numatyta paskolų refinansavimui, krašto apsaugos sistemai – dar 4,8 mlrd. eurų, o 2,5 mlrd. eurų – einamosioms išlaidoms.
„Kiek žinau, kitąmet ruošiamasi skolintis jau 11 su kažkiek milijardų (...). Tai iš tų 11 milijardų atimkit vėl 4,9 mlrd. krašto apsaugos sistemos finansavimui. Refinansavimui suma gal yra kokia nedidelė. Visos kitos skolintos lėšos yra kam – dėl einamųjų išlaidų subalansavimo“, – tikino A. Butkevičius.
Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal galiojančią trimečio biudžeto tvarką priimant 2026 metų biudžetą jau buvo patvirtintos ir 2027 metų pajamos bei išlaidos, kuriose numatytas 2 proc. išlaidų mažinimas, palyginti su 2026 metais.
„Tai dabar ką jie darys?“ – retoriškai klausė politikas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)