Susisiekimo ministerijos siūlymu Kelių transporto kodekso pakeitimais numatytos esminės šio verslo sąlygos, leidimų vežti keleivius išdavimo ir panaikinimo tvarka, įtvirtinama viešųjų paslaugų galimybė.

Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, pertvarka siekiama, kad keleivių vežimo tolimais maršrutais vežantys  vežėjai galėtų dirbti rinkos sąlygomis, o keleiviai gautų aukštos kokybės paslaugas.

„Įtvirtiname tolimojo susisiekimo maršrutų nustatymo kriterijus, numatome ir viešųjų paslaugų teikimą vežėjams nepatraukliuose maršrutuose. Svarbu, kad Lietuvos gyventojai bet kurią šalies vietovę galėtų patogiai pasiekti reguliaraus susisiekimo maršrutais ir keliaudami galėtų rinktis alternatyvą asmeniniams automobiliams“, – pranešime sakė ministras.

Balandžio duomenimis, iš 306 maršrutų 61 buvo sustabdytas dėl pandemijos ir vežėjai jų vis dar neatnaujina. Manoma, kad šie maršrutai nėra finansiškai naudingi, todėl įsigaliojus kodekso pakeitimams tokie maršrutai vyktų viešųjų paslaugų būdu ir būtų finansuojami valstybės lėšomis.

Preliminariais skaičiavimais, kitąmet tam reikėtų papildomai apie 1 mln. eurų.

Vienas esminių reikalavimų vežėjams – keleivių vežimo užtikrinimo garantija. Vežėjui nutraukus veiklą ir neužtikrinant reguliarumo prarandama visa arba dalis garantijos, skirtos viešosioms paslaugoms finansuoti.

Siūloma Lietuvos transporto saugos administraciją paskirti viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrutais organizatore – ji nustatytų vežimų poreikį, išduotų leidimus, keistų ir panaikintų maršrutus. Šiuo metu šias sąlygas nustato Susisiekimo ministerija.

Kodekse įtvirtinami maršrutų nustatymo kriterijai – minimalus ilgis, autobusų reisų dažnumas, priklausomai nuo gyventojų skaičių maršruto pradžios ir pabaigos miestuose. Maršrutas galės prasidėti ir baigtis ne tik autobusų stotyje, bet ir geležinkelio stotyje ar oro uoste, be to, tarpmiestiniai autobusai turės sustoti ir prie nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų, jei jų lankytojams skirta stotelė bus šalia maršruto trasos.

Pagal naująją sistemą visiems vežėjams, atitinkantiems reikalavimus, numatoma sudaryti lygias galimybes vežti keleivius nustatytais maršrutais, nepriklausomai nuo to, ar jau yra kitų šiuose maršrutuose dirbančių vežėjų. Leidimai vežti keleivius būtų išduodami neterminuotam laikui, numatant minimalią 12 mėnesių paslaugos teikimo trukmę susisiekimo stabilumui užtikrinti. Esamos sutartys su vežėjais galios iki jų pabaigos – 2023 metų balandžio.

Vežėjai turi turėti licenciją vežti keleivius, keleivius vežti ne senesniais kaip 14 metų autobusais (nuo 2026 metų – ne senesniais kaip 10 metų), taip pat sudaryti sutartis su autobusų, geležinkelio stotimis, oro uostais, turėti savivaldybių sutikimus dėl sustojimo vietų.

Ministerija siūlo įstatymu įtvirtinti keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutarties turinį, galimybę savivaldybėms nustatyti detalesnes keleivių ir bagažo vežimo taisykles, suvienodinti reikalavimus autobusų stotims.

Kodekse šiuo metu aprašytas tik savivaldybių institucijų viešųjų paslaugų organizavimas, o tolimojo susisiekimo veikla nėra įtvirtinta, nenumatyti ir maršrutų kriterijai.

Anot ministerijos, reforma parengta atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos nutarimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, įpareigojantį vežėjų parinkimo konkursų organizavimo tvarką patvirtinti įstatymo lygmeniu, ir į Vilniaus apygardos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriuo nurodyta organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti.

Konkurencijos taryba 2020 metais priėmė nutarimą, kuriuo Lietuvos transporto saugos administracija buvo įpareigota nutraukti beveik visas – 42 iš 43 – galiojančias sutartis su vežėjais dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais. Iš 2020 metais šalyje veikusių 363 tarpmiestinių maršrutų šis sutarčių nutraukimas būtų panaikinęs vežėjų veiklą 362 maršrutuose. Anot ministerijos, reforma leis išspręsti šią problemą.

Jei Kelių transporto kodekso pakeitimams pritars Seimas, jie įsigalios 2023 metų vasario 1 dieną.