Laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad numatyti veiksmai ir priemonės, skirti kritinės infrastruktūros stiprinimui.

„Tokie dalykai, kaip fizinės, perimetro, elektroninės ir barjerinės apsaugos stiprinimas, bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemos, rezervinių įrenginių ir medžiagų, reikalingų sinchronizacijos objektų darbingumui, atstatymo įsigijimas ir saugojimas“, – posėdyje teigė Ž. Vaičiūnas.

„Tai labai svarbu būtent dabar, kadangi planuojama teikti paraišką, ji būtų teikiama šią savaitę (...) Tikimės šią infrastruktūrą bent iš dalies finansuoti Europos Sąjungos lėšomis“, – pridūrė jis.

Ž. Vaičiūno teigimu, bendro Baltijos šalių ir Lenkijos projekto vertė – 382 mln. eurų, iš jų tikimasi ES lėšomis finansuoti 50 proc., arba 191 mln. eurų.

Vyriausybė pritarė ir papildomoms priemonėms, Lietuvai šių metų vasarį atsijungus nuo rusiškos IPS/UPS elektros energetikos sistemos ir išmontavus linijas su Kaliningrado sritimi.

„Vasario 8 dieną buvo atjungta pati srovė, praėjusį ketvirtadienį buvo demontuotos linijos, nuimti laidai linijose, kertančiose sieną, ir tolesnis projektas yra linijų demontavimas Lietuvos teritorijoje“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Laikinasis premjeras ir finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad infrastruktūros atsparumo projektai tampa vis svarbesni, o jų finansavimas ES lėšomis taptų savotišku „ledlaužiu“ ir sukurtų precedentą.

„Labai svarbu, kad pavyktų europinis finansavimas iš infrastruktūros fondų, tai, manau, būtų tam tikras precedentas, nes atsparumo ir apsaugos projektų finansavimų buvo mažokai, jeigu iš viso yra, tai čia toks ledlaužis“, – Vyriausybės posėdyje sakė R. Šadžius.

Skelbta, kad projekto vertė Lietuvoje siektų 81,7 mln. eurų, o jam tikimasi gauti ne mažiau kaip 50 proc. ES paramos – 40,85 mln. eurų.

Baltijos šalių elektros sistemos šių metų vasarį atsijungė nuo Rusijos kontroliuojamos BRELL sistemos ir sinchronizavosi su kontinentinės Europos sinchronine zona, kurioje elektra tiekiama daugiau nei 400 mln. vartotojų.