Jos teigimu, šis žingsnis žengtas siekiant, kad Ukraina galėtų „vadovauti taikos deryboms iš jėgos pozicijos“.

„Šiandien siūlome padengti du trečdalius Ukrainos finansavimo poreikių per ateinančius dvejus metus“, – pareiškė EK vadovė.

Paskola būtų finansuojama arba iš ES pasiskolintų lėšų, arba panaudojant bloke įšaldytą Rusijos turtą. Pastarąjį variantą siūlo EK, tačiau jam griežtai priešinasi Belgija.

ES vykdomoji valdžia ir įvairios valstybės narės reikalauja, kad blokas pasinaudotų įšaldytomis Rusijos centrinio banko lėšomis ir suteiktų Kyjivui 140 mlrd. eurų paskolą gresiančioms biudžeto skylėms užlopyti.

Belgija – svarbi veikėja šiuo klausimu, nes joje veikia tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“, kur laikoma didžioji dalis šių pinigų.

Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime'as Prevot anksčiau trečiadienį pareikalavo, kad „rizika, su kuria Belgija susiduria dėl šios schemos, būtų visiškai padengta“.