- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjus koronaviruso pandemijai, įstaigos delsė pradėti apsaugos priemonių viešuosius pirkimus, nes buvo teigiama, jog valstybės rezerve jų yra pakankamai, rašoma antradienį paskelbtoje Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) kovai su koronavirusu skirtų pirkimų apžvalgoje.
„Pandemijos pradžioje, perkančiųjų organizacijų teigimu, ilgą laiką buvo tikinama, kad valstybės rezerve esančių priemonių pakaks, todėl buvo delsiama pradėti vykdyti pirkimus. Laiku negavus reikiamų apsaugos priemonių, buvo skubiai pradėti vykdyti pirkimai, ne visais atvejais užtikrinant tiekėjų atrankos skaidrumą ir racionalumą“, – rašo VPT.
Pasak tarnybos, taip pat pastebėta, jog trūko centralizuotų sprendimų dėl būtinų apsaugos priemonių įsigijimo bei konsoliduotos informacijos pateikimo, kiek ir kokių priemonių buvo patiekta centralizuotai, kokių priemonių trūko skirtingose savivaldybėse bei kitose įstaigose.
„COVID-19 sukeltos krizės laikotarpiu išryškėjo decentralizuotos viešųjų pirkimų sistemos trūkumai, kai kiekvienas pirkimo vykdytojas veikė savarankiškai, bandydamas rasti prekių turinčius tiekėjus ir derėdamasis su jais konkuravo su kitais pirkimų vykdytojais, susidurdavo su sunkumais patikrindamas priimamas prekes. Centralizuotas organizacijų veikimas, leistų veikti efektyviau bei patirti mažiau streso“ – pranešime spaudai teigia VPT laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė.
Be to, pasak VPT, beveik vienu metu visoms perkančiosioms organizacijoms pradėjus vykdyti pirkimus, šiuose pirkimuose tarpusavyje vieni su kitais labiau konkuravo ne tiekėjai, o pirkimų vykdytojai.
„Situaciją sunkino ir vis mažėjanti pasiūla šalies viduje bei pasaulinėje rinkoje. Esant ribotai pasiūlai, trūko centralizuotų pirkimų, leidžiančių sustiprinti viešojo sektoriaus derybinę galią“, – pastebi tarnyba.
Jos teigimu, jeigu centralizuotai būtų nustatyti apsaugos priemonių ar kitų būtinųjų prekių aprūpinimo prioritetai įstaigoms ar savivaldybėms, tai būtų leidę pirkimus vykdyti palaipsniui, užsitikrinant geriausių pasiūlymų gavimą, atsižvelgiant į tuo metu buvusias aplinkybes.
Iš sudarytų sutarčių VPT taip pat daro išvadą, kad apsaugos ir medicinos priemonių pirkimų sutartys su įmonėmis, kurios įprastai prekiauja tokia produkcija, buvo dažniau sudaromos tų perkančiųjų organizacijų, kurios tokias priemones ar panašias iš jų yra pirkusios ir anksčiau. Taigi, pirkimo vykdytojams, mažiau pažįstantiems specifinę rinką, vienkartinių sutarčių sudarymas specifinėms prekėms yra sudėtingesnis nei reguliariai perkant tokias prekes.
Tarnyba taip pat teigia, jog sutarčių vykdymo metu perkančiosioms organizacijoms trūko laiko ir priemonių įsitikinti, ar tiekėjų siūloma produkcija atitinka keliamus reikalavimus.
VPT duomenimis, pandemijos metu apsaugos priemonėms išleista 84,4 mln. eurų, sudaryta 1 241 sutartis su 342 tiekėjais.
80 proc. visų sudarytų sutarčių vertės teko 10 pirkimų vykdytojų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...