Birštone – mineralinis vanduo, sanatorijos ir poilsiautojai. Tačiau ar kurortinis gyvenimas čia prieinamas ir vietiniams gyventojams?
„Mažas miestelis, jauku, vieni kitus pažįstame, saugu auginti vaikus, viskas ranka pasiekiama“, – pasakojo Birštono gyventoja.
Atrodo, kad išsikelti kitur vietiniai neskuba.
„Mes iš Kauno atvažiavome į Birštoną ir atgal bėgti neketiname“, – teigė pašnekovė.
Tačiau romantikos kasdienybėje lieka mažiau, kai tenka skaičiuoti pinigus. Gyventojai sako, kad kainos kurorte seniai nebeprimena mažo miestelio.
„Prisiperku pilną vežimėlį, šiandienai užtenka, o kas bus rytoj – nežinia“, – sakė gyventojas.
Vidutinis birštoniečio atlyginimas siekia apie 1330 eurų „į rankas“. Tai maždaug 420 eurų mažiau nei vidutiniškai uždirba vilnietis.
„Ta suma nėra didelė“, – pripažino pašnekovė.
„Tai visų mažesnių miestų problema. Daugelis mano, kad mažame miestelyje gyventi paprasčiau“, – svarstė kita gyventoja.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, atlyginimų skirtumas tarp sostinės ir likusios Lietuvos siekia 460 eurų. Per tris mėnesius jis dar padidėjo.
„Tiesiogiai šios problemos išspręsti sudėtinga. Tokia atskirtis atsiranda dėl objektyvių priežasčių“, – aiškino finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Vilniaus apskrityje siekė 2808 eurus, o mažiausias buvo Marijampolės apskrityje – 2082 eurai.
Pasak ekonomistės, pagrindinė priežastis – skirtinga regionų ekonomikos struktūra.
„Jei regione dominuoja aukštą pridėtinę vertę kuriantys verslai, atlyginimų vidurkis automatiškai būna didesnis“, – teigė ekonomistė Eglė Stonkutė.
Vidutinis vilniečio atlyginimas „į rankas“ šiuo metu siekia apie 1750 eurų. Tačiau sostinėje auga ir gyventojų lūkesčiai.
„Manau, kad šeimai reikėtų bent poros tūkstančių eurų „į rankas“, – sakė vilnietė.
„Manau, kad reikėtų apie 3000 eurų „į rankas“, – svarstė kita pašnekovė.
Vis dėlto vidutinis atlyginimas neparodo, kiek iš tiesų uždirba dauguma žmonių.
„Aš uždirbu tūkstantį eurų. Ką padarysi“, – sakė gyventojas.
Vilniuje susitelkusios geriausiai apmokamos darbo vietos kelia bendrą atlyginimų vidurkį.
„Vilniuje labai stipriai dominuoja IT ir finansinių paslaugų sektoriai, kurie reikšmingai kilsteli atlyginimų statistiką“, – aiškino E. Stonkutė.
Prie statistikos augimo prisideda ir viešasis sektorius.
„Atlyginimai viešajame sektoriuje šiuo metu auga net sparčiau nei privačiame versle“, – teigė darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Ekonomistai ragina vertinti ne tik pajamas, bet ir perkamąją galią.
„Vertinant perkamąją galią, skirtumas gali būti gerokai mažesnis. Vilnietis už tas pačias prekes ir paslaugas dažnai sumoka daugiau“, – pridūrė E. Stonkutė.
Gyventojai sako, kad didžiausią dalį išlaidų sudaro paslaugos ir būstas.
„Vien vaikų kirpimas trims vaikams jau kainuoja nemažai“, – pasakojo vilnietė.
„Brangiai kainuoja parkavimas“, – sakė kitas pašnekovas.
„Medicinos paslaugos taip pat nepigios“, – pridūrė pašnekovė.
Ar regionai kada nors pasivys sostinę?
„Dirbtinis intelektas ateina į darbo rinką, todėl šie skirtumai gali dar labiau augti“, – prognozavo E. Stonkutė.
Kol kas aiškaus plano, kaip mažinti atotrūkį, nėra. Viltis dedama į regionams skirtas investicijas ir europines lėšas.
„Savivaldybės turėtų galvoti ne tik apie save, bet ir apie visą regioną“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Vis dėlto ne visi mano, kad atlyginimų skirtumai yra problema.
„Nesu tikra, kad čia apskritai yra problema, kurią būtina spręsti“, – sakė A. Maldutytė.
Darbdavių atstovai primena, kad panašūs skirtumai egzistuoja ir kitose Europos šalyse.
„Žiūrint į Estiją, Latviją, Čekiją ar Slovakiją, sostinėse atlyginimai taip pat yra gerokai didesni nei kituose regionuose“, – pažymėjo A. Maldutytė.
Per pastaruosius tris mėnesius atlyginimų skirtumas tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos padidėjo dar 16 eurų.
(be temos)