Derybos tarp Rusijos ir Europos Komisijos dėl galimybės vėl eksportuoti kiaulieną, pajudėjo, teigia Lietuvos Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius. Pasak jo, planuojama pasirašyti naują sertifikatą, kuris numatys, jog afrikinio kiaulių maro užkrato atveju nebus galima vežti kiaulienos tik iš užkrėstos teritorijos, o ne visos Europos Sąjungos.

„Derybos labai ilgos, man teko taip pat praeitą savaitę būti Maskvoje, teko būti ir Briuselyje. Penktadienį buvo aukšto lygio Komisijos susitikimas su Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos vadovu Sergejumi Dankvertu ir buvo derybos sėkmingos, kadangi buvo pasiūlytas naujos formos sertifikatas. Aš tikiuosi, kad jos vyksta toliau, bet toks tvirtas žingsnis žengtas, kad sertifikatas bus pakeistas ir parašyta, kad iš neinfekuotos zonos bus galima eksportuoti“, - LRT radijui pirmadienį sakė J.Milius.

„Dabar koks tos zonos dydis bus nustatytas irgi klausimas ir turėsime tuo klausimu daug derėtis ir kalbėtis“, - pridūrė jis.

Pasak jo, dėl užkrato Lenkijoje pasikeitė Lietuvos derybinė pozicija dėl tvoros su Baltarusija, kuri turėtų apsaugoti šalį nuo maru užsikrėtusių šernų - svarstoma atitverti tik kai kurias teritorijas.

„Dabar labai keičiasi situacija, kadangi kai atsirado Lenkijoje židiniai, tada apie tvorą jau keičiasi visai kiti dalykai, (...) Mes dabar galvojame ten, kur ypatingai didelė grėsmė, tai tam tikras dalis aptverti, ypatingai apie Alytaus Varčios mišką kalbame, kad jį reikėtų izoliuoti. Europos Komisija pritarė tam, kad kur didelis šernų judėjimas, tas vietas taip pat užtverti ir mes laukiame nuolatinio komiteto posėdžio kovo 4 dieną, kuris apie lėšų skyrimą ir spręs“, - tikino J.Milius.

Vasario pradžioje Lietuvoje nušautuose šernuose radus maro užkratą, Rusija uždraudė kiaulių ir kiaulienos importą iš visos ES. Europos Komisija tai pavadino neproporcinga priemone ir paragino Rusiją derėtis dėl kiaulienos eksporto galimybių.

Praėjusią savaitę vyko Rusijos ir EK atstovų susitikimas.

Lietuvos veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius pastatyti tvorą siūlė dar pernai vasarą, kai Baltarusijoje nustatytas pirmasis afrikinio kiaulių maro židinys, tačiau su tuo nesutiko EK. Apie 12 mln. eurų (41,4 mln. litų) vertės tvora iki šiol buvo brangiausia Lietuvos Briuseliui siūloma kovos su maro užkratu priemonė.