Šiuo metu dyzelino akcizas siekia 51,9 cento.  

Ekonomisto Algirdo Bartkaus teigimu, didelį šio kuro pardavimų kritimą lėmė nuo šių metų padidintas akcizas, todėl reikėtų pašalinti priežastį.

„Labai paprasta – (reikia – BNS) eliminuoti tą priežastį, kuri nulėmė rinkos susitraukimą. (...) Jeigu akcizą paimtume 440 eurų už 1000 litrų, (..) tai mažesnis akcizas su didesniu vartotojų skaičiumi atrodo patrauklesnis. Mes ne tik gautume tiesiogines didesnes pajamas į biudžetą iš šitų dviejų mokesčių (pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo – BNS), bet mes taip pat pagerintume finansinę padėtį namų ūkiams ir įmonėms“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė A. Bartkus.

Anot jo, būtų racionalu, jei Lietuvoje dyzelino kaina būtų bent vienu centu mažesnė nei Lenkijoje – tai leistų susigrąžinti prarastus pirkėjus ir pagerinti įmonių finansinę padėtį.

Anot degalų verslo atstovų, šių metų pradžioje Lietuvai padidinus dyzelino akcizą 26,7 proc., kainų skirtumas tarp šalių išaugo iki 8–10 centų už litrą, todėl tarptautiniai vežėjai degalus vis dažniau perka ne Lietuvoje, o Lenkijoje.

Litras dyzelino Lenkijoje šiuo metu kainuoja vidutiniškai apie 1,4 euro, o Lietuvoje – 1,48 euro, rodo vieši šaltiniai.

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė sako, jog dyzelino pardavimai šiemet sumažėjo beveik triskart daugiau nei tikėjosi Finansų ministerija.

„Dyzelino pirkimai Lietuvoje krito 15 proc. Tikėtasi buvo gerokai mažiau – 6 procentais. Kitaip tariant, tris kartus rinką smuko (labiau – BNS) nei tikėjosi finansų ministeriją. (...) Mes planuojame, kad degalinių apyvarta šiais metais sumažės apie 480 mln. eurų. Taip pat valstybė neteks apie 1,5 milijono eurų pelno mokesčio“, - spaudos konferencijoje kalbėjo K. Čeredničenkaitė.

Anot jos, Lietuvos valstybė dėl padidintų akcizų kurui iš planuotų maždaug 200 mln. eurų į biudžetą šiemet surinks tik apie 110 mln. eurų.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas akcentavo, kad vėžėjai visada pilsis degalus šalyje, kuriose jis yra pigesnis.

„Pas mus matematika yra paprasta. (...) Ten, kur kaina bus patraukliausia, kur matematiškai susidėlios algoritmai, mes ten pirksime dyzeliną. Mums sudėtinga suprasti, kodėl valstybė priima tokius sprendimus, kad mokesčius mes, pagrindiniai vartotojai, (mokame – BNS) kitose šalyse“,– spaudos konferencijoje sakė P. Drižas.

Pasak P. Drižo, užpildant pilną vilkiko baką ne Lietuvoje sutaupoma nuo 52 iki 70 eurų.

Ekspertų teigimu, taršaus kuro vartojimas turi būti mažinamas ne keliant akcizus, o skatinant logistikos sektorių naudoti biometaną, elektrifikuoti geležinkelius, tuo metu žmones – persėti į viešąjį transportą.

Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas sako, kad tai leistų Lietuvai iki 2030 metų naftos vartojimą sumažinti 17,7 proc. iki maždaug 1,67 mln. tonų kasmet.

„Tai kryptis, kuri leidžia mažinti taršą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, išsaugant verslo konkurencingumą ir darbo vietas,“ – pranešime sakė J. Polujanskas.

D. Dundulis: didesni akcizai didina skurdą

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovo ir savininko Dainiaus Dundulio teigimu, išaugusios degalų kainos didina skurdą Lietuvoje.

„Gyventojai brangiau mokėjo už kurą ir taip labiau didiname skurdą, nes kuo labiau didėja prekių ir paslaugų kainos, tuo daugiau pinigų reikia, kad žmonės gautų tą pačią gerovę“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Norfos“ savininkas.

Jis pridūrė, jog šiemet didėjo ne tik kuro, bet ir kitų prekių bei paslaugų kainos, nes kuras yra dedamoji jų dalis.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas interviu BNS praėjusią savaitę sakė, kad dar svarstoma, kaip elgtis su dyzelino akcizo didinimu nuo sausio – galutinis sprendimas bus priimtas po konsultacijų su politikais, nes jo nedidinant valstybė prarastų apie 100 mln. eurų pajamų.