Maisto taryba – ne dėl vartotojo
Praėjusių metų vasarį prie Žemės ūkio ministerijos įkurta Maisto taryba pradėjo darbą. Šalies gyventojų lūkesčiai jai buvo labai dideli, nes akivaizdu, kad nei vartotojai, nei politikai (XIX Vyriausybės programos nuostata), nei pačios Maisto tarybos nariai nelabai ir suprato, koks tai bus darinys ir ką jis veiks. Pirkėjai laukė iš karto sumažėsiančių maisto kainų parduotuvėse, nes dėl šių tikslų politikai pristatė Maisto tarybos atsiradimo būtinybę. Vėliau paaiškėjo, kad jos veikla skirta visai ne kainoms mažinti, o maisto produktų kainos grandinės dalims tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų išsiaiškinti.
Praėjusių metų pabaigoje į posėdį susirinkę Maisto tarybos nariai, vadovaujant naujai paskirtam XX Vyriausybės žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui, kiek kitaip, gerokai tiksliau, įvardijo Maisto tarybos tikslus: „Siekiame ne tiesioginio rinkos reguliavimo, o skaidrios kainodaros ir proporcingo vertės paskirstymo visoje maisto tiekimo grandinėje užtikrinimo. Jis turi atspindėti kiekvienos grandies indėlį ir prisiimamą riziką, ypač ūkininkų, kurie išlieka pažeidžiamiausia šios grandinės dalis.“
Tad Maisto taryba tęs darbus ir teiks ūkininkams vilties, kad jų dalis kainos grandinėje nebus pati mažiausia, kokia dažniausiai buvo iki dabar.
Skriaudė ir gamta
Kelerius metus iš eilės žemės ūkį varginę pernelyg sausi orai pernai negailėjo drėgmės. Tiesa, klimato anomalijos prasidėjo jau pavasarį, kai neįprastai ilgai, vos ne iki gegužės vidurio, tęsėsi gana didelės šalnos. Gegužės 28 d. Vyriausybė nusprendė skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių smarkiai nukentėjo šalies ūkininkai. Skelbta, kad kai kuriuose šalies regionuose sunaikinta iki 50–90 proc. derliaus, priklausomai nuo žemės ūkio kultūrų, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus. Rašėme, kad, pavyzdžiui, versliniai sodai neteko apie 80–90 proc. obuolių derliaus. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją atsirado galimybė prašyti ir ES paramos, kuri, beje, ir buvo suteikta (taip pat ir iš nacionalinio biudžeto).
Meteo.lt duomenimis, 2025-ųjų gegužė buvo pati šalčiausia iki šiol buvusi gegužė XXI a. Pastarąjį kartą šaltesnė gegužė už praėjusių metų gegužę buvo tik 1980 m. (šalčiausia gegužė nuo 1961 m.).
Šalnomis ūkininkų išbandymas nesibaigė: vasara atnešė itin lietingų orų, viršijančių visus iki to laiko buvusius drėgmės rekordus. Liepa – trečia drėgniausia nuo 1961 m., kai vykdomi šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai. 2025 m. registruoti trys katastrofiniai, 21 stichinis meteorologinis reiškinys ir septyni stichiniai hidrologiniai reiškiniai (meteo.lt duomenys).
Per 2025 m. birželį–liepą šalyje vidutiniškai iškrito 222,6 mm kritulių. Toks kritulių kiekis irgi yra vienas didžiausių per visą stebėjimų istoriją. Lietūs, liūtys nesiliovė ir vėliau, todėl Vyriausybė rugpjūčio viduryje vėl priėmė sprendimą paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje valstybės teritorijoje dėl stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu. Lietus nesiliovė iki vėlyvo rudens, todėl kai kuriuose Lietuvos regionuose buvo vėluojama nuimti derlių, o dėl to net nebuvo pasėti žemkenčiai.
Pripažino nacionalinės svarbos
Vienas geriausių praėjusių metų akcentų Lietuvos agrosektoriui – žemės ūkio pripažinimas nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Liepą tokiai nuostatai pritarė Vyriausybė, o lapkritį balsų dauguma patvirtino ir Seimas. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią ir savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą. Apsirūpinimo maistu saugumas ir maisto įperkamumas yra vienas pagrindinių ES ir jos valstybių narių prioritetų. Žemės ūkio vaidmuo yra itin svarbus nacionaliniam saugumui. Jis ypač aktualus susiklosčius šių dienų geopolitinei situacijai. Tenkinti gyventojų būtinuosius poreikius yra gyvybiškai svarbi valstybės funkcija, žmonių aprūpinimas maisto produktais ir geriamuoju vandeniu yra būtiniausias išteklis, o karo atveju – ir strateginis ginklas. „Labai svarbu, kad žemės ir maisto ūkio bendrovėms ir įstaigoms būtų užtikrinamas nepertraukiamas elektros ir dujų tiekimas, kritiniais sutrikimų, nutraukimų ar gedimų atvejais jos prioriteto tvarka gaus būtinų išteklių“, – apie sprendimą tuomet sakė buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Vėl keitėsi ministrai
Ūkininkai, kalbėdami apie savo verslą, dažnai mini įstatymų, nutarimų, įvairių nuostatų nepastovumą, kuris gerokai trukdo jų veiklai. Nėra darbų tęstinumo, tačiau kaip jis bus, jeigu nuolat keičiasi Žemės ūkio ministerijos, parlamentinio Kaimo reikalų komiteto vadovybė. Keičiasi ne tik sulig rinkimais į Seimą ir persiformuojant valdančiajai daugumai, bet ir dažniau. Rekordiniai buvo 2024-ieji, kai per dvylika mėnesių pasikeitė net trys ministrai: iki 2024 m. rugpjūčio ministerijai vadovavo Kęstutis Navickas; iki gruodžio 12 d. pareigas ėjo laikinasis ministras Kazys Starkevičius; nuo gruodžio 13 d. šį postą perėmė I. Hofmanas. Jis pareigas ėjo iki 2025 m. rugsėjo 25 d., kai po XIX Vyriausybės atsistatydinimo į šį postą buvo paskirtas Andrius Palionis. Tad praėjusieji metai vėl buvo paženklinti ministerijos vadovo pasikeitimu, dėl kurio ūkininkai ir liūdėjo, ir džiaugėsi: tiek I. Hofmanas, tiek jį pakeitęs A. Palionis – neatsitiktiniai žmonės agrosektoriuje, gerai išmano šią sritį ir supranta ūkininkų veiklą.
Pritrūko 20 mln.
Tikru nesusipratimu būtų galima pavadinti tai, kas įvyko praėjusių metų rudenį. Paaiškėjo, kad ūkininkams, dalyvaujantiems Kaimo plėtros programos priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“ trūksta 20 mln. eurų paramos. Šie pinigai ūkininkams turėjo būti skiriami atsiskaityti su statybų rangovais, technikos ir įrangos tiekėjais. Tikra katastrofa žmogui, kuris, dalyvaudamas projekte ir gavęs pradinių lėšų jam įgyvendinti, galutiniams atsiskaitymams pinigų nesulaukia.
Aišku, po ūkininkų nepasitenkinimo bangos, po įvairiausių kreipimųsi į valdžios institucijas ir atsakingas įstaigas, situacija kiek pasikeitė, buvo sutarta, kad bankuose ūkininkams nebus skaičiuojamos palūkanos, o pinigai tikrai bus išmokėti, bet vėliau, jau šiemet.
Tikra nelaimė
Rykščių, plakančių ūkininkus, yra labai daug. Viena jų – ūkinių gyvulių ligos. Jau daug metų iš Lietuvos (ir kitų Europos šalių, ypač rytinių) nesitraukia afrikinis kiaulių maras, Lietuvoje beveik išnaikinęs smulkius kiaulininkystės ūkius, pridaręs nemažai bėdos, nuostolių stambiesiems. Afrikinui kiaulių maro grėsmė nesitraukia iki dabar, naujų faktų fiksuojama nuolat. Tai didelė nelaimė kaimo verslams.
Neseniai į Lietuvą atkeliavo dar viena liga – mėlynojo liežuvio, kuri nemirtina gyvuliams, tačiau riboja jų eksportą ir importą. Tai vėlgi neišvengiami nuostoliai.
Praėjusių metų ruduo ir metų pabaiga buvo paženklinta dar vienu skausmingu įvykiu – paukščių gripo protrūkiais šalies paukštininkystės ūkiuose. Dar spalį virusas pakirto vieną stambiausių Lietuvoje Baltuonių kalakutų ūkį (Kretingos r.) – nugaišo apie 20 tūkst. paukščių. Dar maždaug po mėnesio virusas kalakutus gaišinti ėmė Marijampolės apskrityje esančiuose „Sūduvos ūkio“ paukštynuose, kur dėl ligos ūkis iš viso neteko daugiau kaip 30 tūkst. paukščių. Kitaip nei nelaime verslai tokių įvykių nevadina. Nesunku įsivaizduoti, kiek prieškalėdiniu laikotarpiu netekta pajamų.
Ketina mažinti finansavimą
Jau praėjusių metų viduryje imta kalbėti apie Europos Komisijos (EK) ketinimą visoms ES šalims sumažinti žemės ūkio finansavimą 2028–2034 m. Netgi buvo skelbiamas Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rezervuotų sumų paskirstymas valstybėms narėms. Lietuvai šiam laikotarpiui buvo numatyta rezervuoti 4 386,5 mln. eurų. Ši suma skirta ūkininkų pajamų palaikymo priemonėms ir apims tiesiogines išmokas, sektorines intervencijas ir didžiąją dalį kaimo plėtros priemonių: investicinę paramą, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, smulkiųjų ūkių plėtrą, verslo skatinimą, ūkių pavadavimo paslaugas ir pan. Palyginti su 2021–2027 m. laikotarpiu, kai žemės ūkio ir kaimo plėtros finansavimas (be priemonių, nepatenkančių į pajamų palaikymo sritį) siekė 5 485,2 mln. eurų, naujasis pasiūlymas yra net 20 proc. mažesnis (reikėtų apie 4 289 mln. eurų vien tiesioginėms išmokoms finansuoti).
Vertinant vidutinę metinę EK pasiūlytą lėšų sumą, apskaičiuotą pagal paramai tinkamus hektarus visose valstybėse narėse, Lietuva atsidūrė antroje vietoje nuo galo tarp visų ES šalių. EK siūlo lėšų ieškoti nacionaliniuose biudžetuose, konkuruojant su kitais verslais, ir tai yra gąsdinantis pasiūlymas, turint galvoje valstybes, kurių finansiniai prioritetai šiuo metu yra šalies saugumas, gynyba. Akivaizdu, kad finansinė našta nori nenori vėl persikels ant ūkininkų pečių. Turint galvoje, kad tiesioginės išmokos jau daug metų tarp ES šalių yra vienos mažiausių, situacija gali tapti katastrofiška.
Sprendimus lydi protestai
Dėl ketinamo mažinti finansavimą visos ES šalys reiškia nepasitenkinimą. Jau yra ženklų, rodančių, kad ir Europos biurokratai kartais išgirsta pagrįstus žemdirbių reikalavimus. Kad jie dar geriau girdėtų, ūkininkai rengia protesto akcijas. Viena iš jų, kurioje dalyvavo ir Lietuvos žemės ūkio sektoriaus atstovai, įvyko praėjusių metų pabaigoje, gruodžio 18 d., Briuselyje. Jos iniciatoriai – tarptautinė žemdirbių organizacija „Copa-Cogeca“, prie kurios prisijungusios ir Lietuvos žemdirbių organizacijos. Protesto akcijoje dalyvavo apie 40 Europos šalių ūkininkų organizacijų iš visų 27 ES šalių, dalyvių suskaičiuota apie 10 tūkst. Dalis Lietuvos žemdirbių tarsi tiesioginio ryšio tiltu jungėsi prie Briuselio protestuodami mūsų šalies sostinėje, prie ES atstovybės pastato. Kas jau kas, o Lietuvos žemdirbiai turi dėl ko protestuoti (vien jau dėl tiesioginių išmokų dydžio). Tačiau metų pabaigos protestas paženklintas ir kitu ūkininkų nepageidaujamu ir juos bauginančiu įvykiu – MERCOSUR, planuojama pasirašyti prekybos tarp Pietų Amerikos šalių ir ES sutartimi.
Dėl numatomos sutarties labiausiai laimėtų kiti verslai, ypač automobilių pramonė, kuri gautų eksporto lengvatų, tačiau žemės ūkis gali ir nukentėti, jei į Europą plūstelėtų pigesnė, nors ir ne tokia kokybiška, žemės ūkio produkcija.
Žemės ūkio vaidmuo yra itin svarbus nacionaliniam saugumui. Jis ypač aktualus susiklosčius šių dienų geopolitinei situacijai.
Smūgis reputacijai
Praėjusius metus vainikavo agrosektoriui itin nemalonus įvykis. Specialiųjų tyrimų tarnyba, tirdama galimą kyšininkavimą valstybinėje tarnyboje, sulaikė ir įtarimus dėl kyšininkavimo veikiant organizuotoje grupėje pareiškė Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui Jurijui Kornijenkai, jo pavaduotojui Mantui Butui, patarėjams Aurelijui Šapranauskui ir Agnei Silickienei, Valstybinės augalininkystės tarnybos Kauno regioninio skyriaus laikinai einančiai vedėjos pareigas Dalei Šubonienei ir Alytaus regioninio skyriaus vedėjui Giedriui Urbelioniui.
Buvo atlikta daugiau kaip 100 kratų. Per jas rasta daugiau kaip 1 mln. 300 tūkst. eurų grynųjų pinigų ir apie 8 kg aukso, kurio vertė – apie 1 mln. eurų. Per kratas pas įtariamuosius taip pat rasta daug akcizais apmokestinamų prekių – daugiau kaip 11 tūkst. cigarečių pakelių, beveik 14 tūkst. l alkoholio be lietuviškų banderolių ir, kaip įtariama, narkotinių medžiagų ir sprogmenų.
Šis įvykis buvo ne tik nemenkas teisėsaugos srities įvykis, bet ir bene didžiausias smūgis valstybės įstaigos ir jos aukšto rango tarnautojų reputacijai.
Naujausi komentarai