- Jurgita Čeponytė, LRT RADIJO laida „PIN kodas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Svarstant valstybės biudžetą, dažnai buvo kartojama sąvoka „valstybės skola“. Kas tai yra ir kaip atrodo Lietuvos skola pasaulio kontekste?
Pavyzdžiui, pernai vienas lietuvis buvo skolingas 5,5 tūkst. eurų. Vieno graiko skola siekė 34,5 tūkst., vokiečio – per 24 tūkst., esto – beveik 2 tūkst., o latvio – beveik 6 tūkst. eurų, aiškinama LRT RADIJO laidoje „PIN kodas“.
Kad būtų paprasčiau, įsivaizduokime valstybės biudžetą kaip namą. Jam statyti reikia plytų, o biudžetui – pinigų. Tačiau dėl šešėlinės ekonomikos ar netikėtai išaugusių išlaidų į jį pinigų kartais surenkama mažiau, nei reikia.
Biudžete, kaip ir name, atsiranda skylės, kurias būtina užkamšyti. Namui reikia plytų, o valstybei – pinigų. Tenka skolintis.
Pernai vienas lietuvis buvo skolingas 5,5 tūkst. eurų. Vieno graiko skola siekė 34,5 tūkst., vokiečio – per 24 tūkst., esto – beveik 2 tūkst., o latvio – beveik 6 tūkst. eurų.
O tai daroma dviem būdais – iš tarptautinių kreditorių arba vidaus rinkoje. Tarptautiniai kreditoriai – tai užsienio finansinės institucijos, pavyzdžiui, bankai, draudimo bendrovės. Vidaus kreditoriai – tokie patys, kaip užsienio, tik veikiantys valstybės viduje. Arba šalies gyventojai.
Kaip vyksta skolinimasis? Šalis išleidžia valstybės obligacijas. Tai tarsi skolos rašteliai, kuriais valstybė įsipareigoja po numatyto laiko tuos raštelius išsipirkti atgal. Ir dar skolintojui sumokėti palūkanas. Tai yra susimokėti už tai, kad reikiamu metu gavo pinigų.
Mokestis už paskolą priklauso nuo šalies patikimumo. Jei skolintojai mano, kad šalis gerai tvarkosi su savo finansais ir numatytu laiku tikrai skolą grąžins, paskolins pigiau. Jei mano, kad valstybė gali turėti sunkumų grąžinant pinigus, skolos kaina auga.
Pavyzdžiui krizės įkarštyje, 2009-aisiais, dėl prastėjančios ekonominės situacijos Lietuva skolinosi už 8 proc. O 2014-aisiais vidutinės palūkanos buvo 27 kartus mažesnės. Riziką, nuo kurios priklauso skolos kaina, įvertina tokios agentūros, kaip „Moody`s“, „Standard & Poor`s“ ir „Fitch“.
Praėjus laikui, kuriam lėšos buvo paskolintos, valstybė turi išsipirkti savo obligacijas (paprasčiau –skolos raštelius). Tai reiškia, kad šalies vyriausybė ne tik grąžina pasiskolintus pinigus, bet sumoka ir palūkanas.
Kaip atrodo Lietuvos skola pasaulio kontekste? Pernai vienas lietuvis buvo skolingas 5,5 tūkst. eurų. Vieno graiko skola siekė 34,5 tūkst., vokiečio – per 24 tūkst., esto – beveik 2 tūkst., o latvio – beveik 6 tūkst. eurų.
Europos Sąjungos vidurkis – 25 tūkst. eurų vienam gyventojui. Pavyzdžiui, vienas amerikietis, įskaitant ką tik gimusius kūdikius, ant pečių neša 3093 eurų skolą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...