Mažiausiai pusę kelių Lietuvoje turėtų būti pritaikyti ir sunkiajai karinei technikai, tačiau tam dabar trūksta mažiausiai 3,5 mlrd.
„Tai yra visa automagistralė nuo Klaipėdos iki Vilniaus, nes dabar karinė technika važiuoja per Šiaurės Lietuvą“, – teigė paskirtasis susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Pastaruosius trejus metus suktis iš padėties padėjo bankų solidarumo mokestis. Dalis pinigų iš surinkto mokesčio skirta būtent kariniam mobilumui. Tam, kad keliasdešimt tonų sverianti technika galėtų važiuoti keliais ir tiltais bei privažiavimams į poligonus.
„Nemaža suma iš 250 mln. nukeliavo į „Via Baltica“ ketvirtą etapą nuo Lenkijos iki Marijampolės, t. y. per 40 mln. 2025 metais, o 4 mln. investuoti į Krūnos tiltą prie Kauno“, – sakė J. Taminskas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kita dalis pinigų išleista tam, kad Lietuva galėtų priimti ir aprūpinti NATO sąjungininkus. Tai – kariniai miesteliai, kareivinės, amunicijos, technikos sandėliai ir panašiai.
Be to, prieš trejus metus bankus papildomai apmokestino konservatoriai. Tiesa, pažadėję mokestį taikyti dvejus metus, duoto žodžio nesilaikė ir jį pratęsė dar metams.
„Pasitikėjimas krito po to, kai buvo pasakyta viena situacija, bet mokestis buvo dar pratęstas“, – komentavo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Bankai aiškino esą reikės laiko, kad atgautų investuotojų pasitikėjimą.
„Diskriminaciniai mokesčiai kenkia šalies investiciniai aplinkai, o tai buvo diskriminacinis mokestis“, – aiškino E. Čipkutė.
Anot Lietuvos banko, per trejus metus komerciniai bankai sumokėjo daugiau nei pusę milijardo. Tiesa, daugiausia didieji, t. y. „Swedbank“, „SEB“ ir „Luminor“. Oficialiai mokesčio nebeliko nuo birželio.
„Iš kitos pusės ekonominiai ciklai yra – reikia pasverti, ar nori tą pelną paimti pakilimo metu, tad toks dviprasmiškas vertinimas“, – dalijosi laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Įsipareigota toliau gynybai skirti ne mažiau 5 proc. nuo šalies BVP, tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas aiškino, kad skylės nebus.
„Kai buvo solidarumo mokestis, lėšų gaudavome labai mažą dalį, nes nebuvo padarytos užduotys. Aš neprisimenu nė vienos Vyriausybės, kuri visus savo įsipareigojimus įvykdė. Visada įsipareigojimai arba vizijos yra žymiai aukštesni nei realiai įvykdoma“, – teigė Algirdas Sysas.
„Mokestiniai pakeitimai buvo padaryti, t. y. nemaža suma, kuri praktiškai visa nukreipiama į gynybą. Kol kas 2026 metais pavyko tai padaryti, tad tikiu, kad naujas ministras, prisėdęs prie biudžeto, sugebės viską sudėlioti“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.
Tiesa, būsimasis finansų ministras į klausimą, kur tokioms išlaidoms ieškos pinigų, žurnalistams neatsakė.
„Reikėtų sulaukti ekonomikos rodiklių, kad mes galėtumėme spręsti apie galutinį rezultatą“, – komentavo paskirtasis finansų ministras Taurimas Valys.
Įdomu tai, jog prie bankų pelnų valdantieji nagų žada nebekišti.
„Bankai ir taip moka 5 proc. didesnį pelno mokestį, o dabar ir palūkanos, ir jų norma yra tokia maža, kad jie neuždirba viršpelnių, kuriuos galima būtų papildomai apmokestinti“, – aiškino A. Sysas.
LNK.LT primena, kad bankų solidarumo mokestį buvo įsivedusi ne tik Lietuva, bet ir kelios kitos Europos šalys.
(be temos)