Vaikų išlaikymo kaina neatitinka poreikių: globos namuose ir šeimoje skirias 5 kartus

Lietuvoje yra 10,6 tūkst. globojamų vaikų ir tai sudaro 2 proc. visų šalies vaikų. Kasmet tėvų globos netenka apie 2,1 tūkst. vaikų. Reaguodama į tokią socialiai jautrią situaciją, Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu analizavo, ar Lietuvoje vaikų globa organizuojama efektyviai.

"Tenka apgailestauti, kad šiuo metu veikianti vaikų globos sistema nėra efektyvi ir ne visada užtikrina, kad vaikų interesai būtų ginami, o poreikiai tenkinami tinkamai", - apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Tyrimai rodo, kad globa stacionariose globos įstaigose lemia žemesnę gyvenimo kokybę nei šeimos aplinkoje ir dažnai - net socialinę atskirtį visam gyvenimui. Daugelyje Europos Sąjungos šalių vaikų globos sistemos pertvarkytos daugiau nei prieš 10 metų, dėl to gerokai sumažėjo globos įstaigose augančių vaikų skaičius. Lietuvoje šios sistemos reforma buvo pradėta 2007 metais, tačiau dėl tinkamai nesuplanuotų ir nevykdytų priemonių dauguma rezultatų liko nepasiekti, o reformos įgyvendinimo terminas atidėtas dar keliolikai metų.

Stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius daugelį metų nemažėja (apie 4 tūkst.). Trečdalis įstaigų - perpildytos. Pavyzdžiui, Alytaus globos namuose globojama 120 vaikų, nors pagal globos normas turėtų būti ne daugiau 60.

Auditoriai konstatavo, kad esama sistema neskatina vaiko globos šeimoje: ji nemotyvuoja globėjų, vaikus globojančioms šeimoms trūksta socialinių paslaugų. Pasekmė - kasmet parengiama beveik 7 kartus mažiau naujų globėjų nei atsiranda vaikų, kuriems reikalinga globa. Vaiko globos išmokos dydis (520 Lt) nesikeitė beveik 15 metų, o pati išmoka nėra diferencijuojama pagal vaiko poreikius (amžių ir sveikatos būklę). Be to, skiriasi vidutinė vieno vaiko globos kaina per mėnesį: vaikų globos įstaigoje - 2.530 Lt, šeimynoje - 1.040 Lt, o šeimoje - 520 Lt.
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą - šeimoms ir šeimynoms, globojančioms vaikus, teikiamos paslaugos yra nenuoseklios ir toli nuo jų gyvenamosios vietos.

Pavyzdžiui, 36 savivaldybėse nėra atestuotų socialinių darbuotojų, todėl, norėdamas išklausyti mokymus ar pasikonsultuoti, globėjas turi vykti į kitą savivaldybę. Dėl tokios situacijos dalis asmenų atsisako jiems skiriamų mokymų ir netenka galimybės tapti vaiko globėjais.

Auditoriai mano, kad vaiko globėjų atrankos procesas turi didelių spragų. Pavyzdžiui, nenumatyta prievolė atsižvelgti į tai, ar globėjų šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, vertinti visus su vaiku gyvensiančius asmenis. Todėl pasitaiko atvejų, kai su vaiko globėju gyvena asmenys, turintys priklausomybę alkoholiui, nėra motyvuoti, kad jų šeimoje gyventų globojamas vaikas. Be to, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams tenka patiems vertinti tokius duomenis, kaip globėjo pajamos. Dėl subjektyvaus vertinimo pasitaiko atvejų, kai toje pačioje savivaldybėje vienu atveju globa buvo paskirta globėjai, kurios pajamos 440 Lt, o kitu atveju viena iš priežasčių, kodėl teismas vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados pagrindu priėmė sprendimą negrąžinti vaiko tikrai mamai, buvo nurodytos jos gaunamos 451 Lt pajamos.

Dar viena problema - netikrinama artimų giminaičių motyvacija ir pasiruošimas globoti vaiką. Dėl to vėliau turime nepageidaujamą rezultatą - vaiko artimi giminaičiai sudaro didžiąją nušalintų globėjų dalį.

Įvertinę globos namų aplinką auditoriai nustatė, kad situacija blogėja, nes nuo 2010 iki 2013 m. įvairių pažeidimų dėl patalpų neatitikimo normoms arba su vaiko poreikių tenkinimu susijusių pažeidimų skaičius išaugo beveik dvigubai. Pavyzdžiui, vaikams trūksta higienos priemonių, vis dar pasitaiko atvejų, kai berniukai ir mergaitės turi naudotis bendrais tualetais arba peršviečiamomis dušo kabinomis, ikimokyklinio amžiaus vaikai naudojasi bendrais drabužiais.

Valstybiniai auditoriai institucijoms, formuojančioms šeimos politiką ir atsakingoms už vaikų globos organizavimą, pateikė rekomendacijas, kaip skatinti vaikų globą šeimose, parinkti tinkamus globėjus ir įgyvendinti priemones, padėsiančias efektyviau užtikrinti svarbiausius globojamų vaikų interesus bei poreikius.