Užimtumo tarnyba: nuo kovo registruotas nedarbas išaugo daugiau nei 6 proc.

  • Teksto dydis:

Lietuvoje nuo kovo registruotas nedarbas išaugo 6,1 proc. punkto, iki 15,5 proc., skelbia Užimtumo tarnyba. Užsiregistravusių darbo neturinčių asmenų skaičius išaugo daugiau nei 105 tūkst.

Registruotas nedarbas sparčiausiai augo Lazdijų, Vilkaviškio, Ukmergės, Šilalės, Plungės, Telšių, Kelmės, Šilutės, Jurbarko ir Druskininkų savivaldybėse. 9,1 proc. augimas fiksuotas Lazdijų – nuo 14,8 proc. iki 23,9 proc. ir Vilkaviškio nuo 11,9 proc. iki 21 proc. savivaldybėse.

„Šiose savivaldybėse nedarbo augimui įtakos turi ir tai, kad nemažai gyventojų dirba ne tik paslaugų, prekybos sektoriuose, bet daug dirbančių savarankiškai pagal verslo liudijimus. Dėl sezoniškumo darbo taip pat sumažėjo žemės ūkyje ir statybos sektoriuje. Darbo paklausai mažėjant, ypač žemos kvalifikacijos darbininkams, padidėjo jų registracija“, – sako Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Anot Užimtumo tarnybos, Druskininkuose padėtis komplikuota. Sumažėjus reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų poreikiui ir klientų srautui, sanatorijos mažina darbuotojų skaičių. Druskininkuose pandemija turėjo tiesiogines pasekmes verslui, ypač smulkiajam, nes šioje savivaldybėje apie 68 proc. įmonių teikia paslaugas, kurios tiesiogiai susijusios su turizmu. 

Iš viso Druskininkuose gruodžio 1 d. registruota 2 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Šilutės, Šilalės ir Plungės savivaldybėse nedarbo augimui labiausiai įtakos turėjo sezoninių darbų pabaiga, didėjanti asmenų registracija dėl darbo paieškos, savarankiškai dirbančių asmenų išmokų gavimo (ūkininkų, neįgaliųjų, studentų, grįžusių emigrantų).

Visuose šiuose skyriuose vidutiniškai tris kartus padaugėjo jaunimo iki 29 metų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šilutėje vienas didžiausių registruotų neįgaliųjų skaičius, jie sudaro 13,2 proc. registruotų darbo ieškančių asmenų.

Plungėje daugiausiai darbo ieško parduotuvių pardavėjai, statybininkai ir mėsininkai, žuvų darinėtojai iš apdirbamosios gamybos – 16,6 proc., prekybos – 12,3 proc. Neapibrėžta ekonominė situacija padarė neigiamą įtaką smulkiesiems verslams. Daugiau kreipiasi savarankiškai dirbančių asmenų.

Šilalėje nedarbo augimui įtakos turi ir tai, kad didžioji dalis laisvų darbo vietų registruojama už rajono ribų. Gyventojų mobilumas ir motyvacija įsidarbinti nutolusiose darbo vietose dėl karantino gerokai sumažėjo. 

Telšiuose didėjančiam nedarbui įtakos turi ne tik karantino suvaržymai, bet ir sezoniškumas – šiuo metu padaugėjo besikreipiančių asmenų, dirbusių žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose, dirbusių pagal terminuotas darbo sutartis. Apie trečdalį besikreipiančių asmenų sudaro nekvalifikuoti darbininkai, tačiau šių darbuotojų paklausa Telšių rajone nėra tokia didelė. 

Kaip ir visoje šalyje, Telšiuose daugiausiai kreipėsi ieškodami darbo iš apdirbamosios gamybos – 11,1 proc., statybos – 10,6 proc., prekybos – 8,6 proc. Pagal profesijas daugiau registruota statybininkų, valytojų, kambarinių ir pagalbininkų, parduotuvių pardavėjų, pakuotojų rankomis, baldžių ir giminiškų profesijų darbininkų. Iš viso gruodžio 1 d. darbo ieškojo 4101 telšiškių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių