„Pernai nedaug padidėjęs metinis registruotas nedarbas ir pasyvesnė darbuotojų samda nesutrukdė pasiekti teigiamų pokyčių mažinant atskirtį tarp mažiausio ir didžiausio nedarbo teritorijų. Šiemet tarnyba ryškesnių svyravimų nenumato, bet daugiau dėmesio reikalaus vyresnių bedarbių, žmonių su negalia ar kliūčių užimtumui turinčių asmenų įdarbinimas“, – pranešime teigė tarnyba.

Mažiausias registruotas nedarbas metų pradžioje buvo Neringoje (3,8 proc.), Klaipėdos rajone (6,9 proc.) ir Birštone (7 proc.), didžiausias – Ignalinos (12,4 proc.), Biržų ir Kelmės (po 11,4 proc.) bei Anykščių rajonuose (11,2 proc.).

Pernai pradėjo dirbti 8,7 proc. daugiau žmonių nei 2023 metais – 221,1 tūkst.

Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojos Giedrės Sinkevičės teigimu, užimtųjų pernai daugėjo dėl teigiamo migracijos indekso – į Lietuvą per metus atvyko 23,1 tūkst. daugiau žmonių nei iš jos išvyko.

Pasak tarnybos, atskirtis tarp regionų per metus sumažėjo: 2024-ųjų pabaigoje skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų buvo 1,2 proc. punkto mažesnis nei prieš metus.

Pernai darbdaviai skelbė vidutiniškai 14,4 tūkst. darbo pasiūlymų per mėnesį – 1,3 tūkst. mažiau nei 2023 metais. Labiausiai trūko mokymo, sveikatos, inžinerijos specialistų, virėjų, vairuotojų ir judamųjų įrenginių operatorių.

„Demografiniai, technologiniai ir geoekonominiai pokyčiai formuoja vyresnę, kultūriškai įvairesnę ir technologiniams įgūdžiams imlesnę darbo rinką. Darbo ieškantiesiems ir darbuotojams didės spaudimas nuolat atnaujinti žinias, darbdaviams – investuoti į organizacijai svarbių kompetencijų ugdymą“, – pranešime sakė G. Sinkevičė.