Užimtumo tarnyba: iš 32 tūkst. besirengiančių darbui žmonių per metus įsidarbino 3 proc.

  • Teksto dydis:

Pernai liepą įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams per metus 32 tūkst. žmonių buvo suteiktas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas. Nuo pokyčių pradžios įsidarbino 1 tūkst. (3,1 proc.) tokių žmonių, o darbo paieškas pradėjo dar 2 tūkst. (6,3 proc.), pranešė Užimtumo tarnyba.

Raseinių rajono savivaldybės atvejo vadybininkė Iveta Ivanauskienė sako, kad didžiausia kliūtis tokiems žmonėms – motyvacijos stoka.

„Pagrindinės problemos – priklausomybė nuo alkoholio, įsiskolinimai, sveikatos sutrikimai. Visa tai padedame spręsti. Visgi blogiausia, kad daug žmonių yra įpratę su tuo gyventi, net nesusimąsto apie pokyčio galimybę“, – pranešime sakė I. Ivanauskienė.

Tarnybos duomenimis, dauguma darbo rinkai nepasirengusių žmonių (55,3 proc.) stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti, beveik 26 proc. neturi galimybių atvykti į darbo vietą, po 2,7 tūkst. turi skolų ar slaugo artimuosius, 1,2 tūkst. pripažįsta, jog turi žalingų įpročių.

Daugiausiai besirengiančių darbo rinkai žmonių yra Lazdijų (44 proc.), Molėtų (32,9 proc.), Zarasų (30,6 proc.) Pasvalio (30,1 proc.) ir Joniškio (29,6 proc.) rajonuose, mažiausiai – Kauno rajono (3,4 proc.), Vilniaus (4,6 proc.), Kauno (4,9 proc.), Švenčionių (6,4 proc.) ir Panevėžio (6,5 proc.) savivaldybėse.

Per mažiau nei metus užimtumo didinimo programose dalyvavo 5 proc. (1,6 tūkst.) darbo rinkai besirengiančių asmenų. Daugiausiai dalyvių – Klaipėdos (25,7 proc.) ir Kelmės (20,9 proc.) rajonuose.

Užimtumo tarnyba pabrėžė, kad ypač geri rezultatai pasiekti Joniškio rajone, kur registruotas nedarbas prieš dvejus metus siekė 17 proc., o dabar – 6,3 proc.

Darbo rinkai besirengiantiems žmonėms darbo pasiūlymai neteikiami – pirmiau siekiama pašalinti kliūtis, trukdančias įsidarbinti. Jiems teikiama psichologinė, teisinė, medicininė, finansinė, mobilumo, slaugos ir kitokia pagalba.

2022 metų liepą įgyvendinta užimtumo sistemos reforma – tie, kurie negali, nenori ar neturi kompetencijų dirbti, priskiriami prie besirengiančiųjų darbui. Su jais dirbama individualiai, padedama sustiprinti kompetencijas, jei reikia – sprendžiamos socialinės problemos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

skiep

skiep portretas
ta tarnyba idarbina ukrainus,bulbasus,kirgizus o ne lietuvius,naikint ta kontora kuo greiciau.Net pinigus is musu sumoketu mokesciu skiria darbdaviams,kurie idarbina tuos rusakalbius,padengia 2 trecdalius algos puse metu.Pasityciojimas is lietuviu ir diskriminacija.

Anonime

Anonime portretas
iš to kaip bukai žinai kas iš tikrųjų dedasi darbo rinkoj, sprendžiu kad tu arba iš vergvalžių kartelio arba iš tų nieko apie realų gyvenimą dabartinėje Lietuvoje neišmanačių pasenusių asilų ? Imk savo grašinę pensiją, dėkok savo zombių partijom ir būk laimingas

Kaip "idarbinami"

Kaip "idarbinami" portretas
ne tik tie 3% - visi zino! Kiekviena tarpininke,ne uz aciu, turi "globotines" imones,nemokancias uz darba. Ir privercia zmones darbintis i jas! Juolab,kad pirma pusmeti,to zmogaus darbo vietos kaina,verslininkui apmoka valstybe is biudzeto! Po to jis metamas lauk,o tarpininke siuncia kita nelaimeli! Va taip ir mokame mes visi vergvaldziams uz ju uz dyka ivergintus vergus! Problema tesiasi nebe 20 metu,visi ja zino ir - niekam tai nerupi!
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių