- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Svarbiausia priežastis, lemianti lietuvių sprendimą pirkti internetu, – galimybė sutaupyti laiko apsipirkimui. Estai taip pat labiausiai vertina laiką ir internetines parduotuves renkasi dėl galimybės apsipirkti bet kuriuo metu. Jautriausi kainai – latviai. 7 iš 10 kaimynų internetu apsiperka pirmiausiai dėl mažesnių kainų, rodo „Pigu.lt“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų pirkimo internetu įpročių apklausa.
O naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad visose trijose Baltijos šalyse gyventojų aktyvumas perkant internetu gerokai skiriasi. Mažiausia dalis gyventojų, prekes įsigyjančių e. parduotuvėse – Lietuvoje.
Moterys taupo laiką, vyrai – pinigus
Nors didesnė dalis lietuvių (58 proc.) internetines parduotuves renkasi dėl galimybės apsipirkti greičiau, pinigų taupymas jiems taip pat nesvetimas. Dėl mažesnių kainų apsiperkantys internetu nurodė 53 proc. apklaustųjų. Kaip parodė tyrimas, sutaupyti laiko dažniau siekia moterys, o dėl mažesnių kainų e. parduotuvę dažniau renkasi vyrai.
Galimybę pageidaujamas prekes įsigyti bet kuriuo paros metu ir bet kurią savaitės dieną kaip vieną iš priežasčių pirkti internetu, nurodė 39 proc. apklaustųjų. O 36 proc. gyventojų apsipirkimą internetu pasirenka, nes tai leidžia prekes gauti į namus ar biurą.
„Internetinės parduotuvės konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su tradicinėmis, todėl pirkėjams jos pirmiausia stengiasi pasiūlyti galimybių prekes įsigyti kuo patogiau, greičiau ir už gerą kainą. Tyrimas ir parodė, kad vienas pagrindinių internetinės prekybos vystymosi Lietuvoje variklių yra apsipirkimo greitis ir palankesnės kainos. Lietuva, lyginant su Vakarų Europa, internetinės prekybos apimtimis dar gerokai atsilieka. Jeigu pas mus internetu perka kiek daugiau kaip trečdalis, tai Vakaruose – du trečdaliai ir daugiau gyventojų. Turime dar kur pasitempti, o tai padaryti padės pagrindinių pirkėjų lūkesčių patenkinimas, suteikiant galimybę užsakytas prekes atsiimti tą pačią dieną, užsisakyti prekes vos vienu paspaudimu mobiliajame telefone, platus kasdienio poreikio prekių asortimentas, kuris padeda taupyti laiką, aprūpinant šeimą kasdien“, – tyrimo rezultatus komentuoja Giedrė Vilkė, „Pigu.lt“ rinkodaros direktorė.
Lietuviai sugeneruoja didžiausią e. parduotuvių apyvartą
Naujausiaisiais „Eurostat“ 2016 m. duomenimis, bent kartą per metus internetu ką nors pirko 44 proc. lietuvių. Estai pernai buvo aktyviausi: 64 proc. Estijos gyventojų pernai bent kartą apsipirko e. parduotuvėje. Latviai rikiuojasi per vidurį – jų, pirkusių internetu, pernai buvo 55 proc.
Nepaisant to, kad Lietuvoje mažiausia dalis gyventojų, išbandžiusių e. prekybą, internetinių parduotuvių apyvarta čia didžiausia. „Eurostat“ 2015 m. duomenys rodo, kad Lietuvoje per metus gyventojai e. parduotuvėse įsigijo prekių už 164 mln. Eur, Latvijoje – už 122 mln. Eur, o Estijoje – už 95 mln. Eur. Ketvirtadalis estų (26 proc.) pirko užsienio šalių e. parduotuvėse, kai lietuviai mieliau renkasi vietos e. prekybininkus. Pirkimai užsienio e. parduotuvėse Lietuvoje sudarė 11 proc. (Latvijoje – 19 proc.).
Lietuviai kainai mažiausiai jautrūs
Visų trijų Baltijos šalių gyventojams svarbu, kiek už prekes reikia mokėti fizinėje ir kiek internetinėje parduotuvėje. Tačiau pastarąją dėl mažesnių kainų rečiausiai renkasi lietuviai. Latviams kainos e. parduotuvėse yra pačios svarbiausios. Tą nurodė 71 proc. latvių, kurių taip pat didesnė dalis vyrų.
Ir nors dauguma estų apsipirkimą internetu renkasi dėl tokių priežasčių kaip galimybės pirkti bet kada (71 proc.) ir galimybės gauti prekes į namus ar biurą (64 proc.), mažesnių kainų e. parduotuvėse ieško 59 proc. respondentų iš Estijos. Ir čia pinigus labiau linkę taupyti vyrai, o laiką – moterys.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą RAIT atliko 2016 m. rudenį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Romanovskis: žala už nukritusiame lėktuve gabentas siuntas gali būti pilnai neatlyginta
Vilniuje pirmadienio rytą nukritus bendrovės DHL krovininiam orlaiviui, kai kurių jame gabentų siuntų savininkams žala nebūtinai bus pilnai atlyginta, sako Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. ...
-
Ant VERT stalo – nauji elektros bei dujų tarifai3
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį ketina patvirtinti maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą5
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...