- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pirmąją koronaviruso bangą stebėsenos institucijos ir sprendimų priėmėjai galimai nežinojo apie 10 proc. kovai su pandemija išleistų pinigų, rodo nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) apžvalga.
Organizacija praneša liepą pateikusi užklausas dvylika pagrindinių COVID-19 pacientų ligoninių ir didžiausių perkančiųjų organizacijų. Jos papildomai pateikė 136 sutartis su 73 tiekėjais už beveik 8 mln. eurų, tokiu būdu, pasak TILS, bent dešimtadaliu padidindamos COVID-19 viešųjų pirkimų skaidrumą.
TILS siekė papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) šių metų sausio–gegužės mėnesiais atvertus duomenis apie kovai su COVID-19 pirktas prekes ir paslaugas.
Atnaujinus duomenis, bendra šių organizacijų COVID-19 pirkimų suma sudaro mažiausiai 77 mln. eurų.
„Ši pandemija – savotiškas testas mūsų valstybės skaidrumui. Smagu, kad vieni pirmųjų pasaulyje atvėrėme COVID-19 pirkimų duomenis ir esame pavyzdys kitiems. Tikiuosi, artimiausiu metu imsimės kitų svarbių žingsnių – centralizuosime viešuosius pirkimus, turėsime patikimų tiekėjų sąrašą bei pradėsime skelbti viešųjų pirkimų duomenis atviru formatu vienoje vietoje“, – pranešime sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Ši pandemija – savotiškas testas mūsų valstybės skaidrumui. Smagu, kad vieni pirmųjų pasaulyje atvėrėme COVID-19 pirkimų duomenis ir esame pavyzdys kitiems.
Remiantis apžvalgos duomenimis, aštuoni iš dešimties pateiktų sutarčių buvo mažos vertės, apie pusė jų galėjo būti sudaromos neskelbiamų apklausų būdu.
Dažniausiai ligoninės ir kitos įstaigos pirko apsaugines priemones ir dezinfekcinį skystį (34 proc.), medicinos įrangą (22 proc.), medikamentus, farmacijos produktus (13 proc.).
Įsigytos priemonės paskirstytos 224 skirtingoms įstaigoms, remiantis 7 iš 12 perkančiųjų organizacijų pateiktais duomenimis.
Vertinamu laikotarpiu beveik pusė visų sudarytų sutarčių dar nebuvo įvykdytos. Remiantis 8 iš 12 įstaigų, nurodžiusių šiuos duomenis, apie penkios iš dešimties sutarčių įvykdytos, maždaug keturios iš dešimties – vykdomos arba įvykdytos dalinai, dešimt sutarčių nutrauktos.
Ligoninės taip pat gavo mažiausiai 2 mln. eurų vertės paramos, skirtos COVID-19 pandemijai suvaldyti. Informaciją apie paramą pateikė penkios iš šešių ligoninių. Mažiausia paramos vertė siekė 0,01 euro už oro valytuvą-jonizatorių, didžiausia – 213 tūkst. eurų už asmeninės apsaugos priemones. Kai kurios paramos vertė nebuvo nurodyta, duomenis pateikusios ligoninės nurodė tik kiekius.
Pateiktais duomenimis, kai kurie tiekėjai laimėjo viešuosius pirkimus tose gydymo įstaigose, kurioms pirmosios COVID-19 bangos metu teikė paramą.
Apžvalga parengta analizuojant 12 COVID-19 pacientų ligoninių ir didžiausių perkančiųjų organizacijų (Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Gynybos resursų agentūra prie KAM, VUL Santaros klinikos, Sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinė Panevėžio ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, LSMU Kauno klinikos, Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos oro uostai) pateiktą informaciją.
Parengta apžvalga yra 12 valstybių atstovų ir „Open Contracting Partnership“ iniciatyvos dalis. Jos tikslas – geriau įvertinti viešųjų pirkimų, kurie atlikti pirmosios COVID-19 bangos metu, mastą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Subsidijomis elektromobiliams įsigyti pasinaudojo transporto ir logistikos, energetikos įmonės1
Skyrus daugiau kaip pusės milijono eurų valstybinę paramą įmonėms, jų darbuotojai persės į 128 naujus elektromobilius. ...
-
I. Šimonytė apie Mobilumo paketą: reikalingas balansas tarp veiklos reguliavimo ir socialinio paketo
Vertindama, kad, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenimis, nuo COVID-19 pandemijos pradžios Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai – Mobilum...
-
Vyriausybė pritarė patikslintam subsidijų nukentėjusiam nuo COVID-19 verslui planui
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui patobulinti ir patikslinti subsidijų skyrimo įmonėms tvarką. ...
-
Premjerė: ieškosime sprendimų savivaldos finansams didinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog reikia galvoti, kaip padidinti savivaldybių pajamas, taip pat suteikti joms daugiau galimybių skolintis. Jos teigimu, didesnis skolinimasis nebūtinai yra didesnis savarankiškumas. ...
-
I. Šimonytė: mokesčių lengvatos turi būti ekonomiškai pagrindžiamos1
Finansų ministerijai šią savaitę pradėjus Lietuvoje galiojančių mokestinių lengvatų peržiūrą, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad sprendimai dėl vienų ar kitų lengvatų taikymo turi būti logiški ir ekonomiškai...
-
Prezidentas pavasario sesijai siūlys paskatą įmonėms, didinančioms darbo užmokesčio fondą1
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimo pavasario sesijai teiks mokestinę paskatą įmonėms, didinančioms darbo užmokesčio fondo sąnaudas. ...
-
Vyriausybė perpus sumažino paramos savarankiškai dirbantiems lubas
Vyriausybė trečiadienį perpus sumažino valstybės paramos savarankiškai dirbantiems ir nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems žmonėms lubas – dabar ji sieks 18 minimalių atlyginimų (MMA), arba 10 tūkst. eurų iki mokesčių (skaičiuoja...
-
Elektrinėms jūroje įrengti ieškos konsultantų7
Vis realesnis tampa Lietuvos projektas Baltijos jūroje įrengti vėjo jėgainių parką. ...
-
Vyriausybė nusprendė – bus nustatytos naujos Marijampolės LEZ teritorijos ribos
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui nustatyti naujas Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ribas, nekeičiant teritorijos ploto. ...
-
Vyriausybė pasitarime pritarė subsidijų savarankiškai dirbantiems koncepcijos patikslinimui
Vyriausybė pasitarime trečiadienį nusprendė pritarti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui patikslinti subsidijų teikimo nukentėjusiems nuo COVID-19 individualią veiklą vykdantiems asmenims koncepciją. ...