- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas galėtų rasti teisinių argumentų vetuoti Seimo priimtas Mokėjimo įstatymo pataisas, pagal kurias finansų, mokėjimo įstaigoms bei sistemų operatoriams leista tvarkyti specialius asmens duomenis, sako teisininkas.
Tuo metu finansų viceministrė tikina, kad įstatyme numatyti labai riboti atvejai, kada tokius duomenis bus galima tvarkyti – norint tinkamai teikti mokėjimo paslaugas ir atliekant sukčiavimo prevenciją ar tyrimus.
„Jeigu prezidentas manys, kad įstatymą reikėtų taisyti, tikslinti, siaurinti, galbūt atsižvelgdamas, kad kilo diskusija tikrai gana plati šiuo klausimu, tai taip – prezidentas rastų teisinių argumentų, mano galva, grąžinti taisyti šį įstatymą“, – penktadienį LRT radijui sakė „Noor“ advokatų kontoros partneris Andrius Iškauskas.
Mokėjimo įstatymo pataisos, kurios turėtų įsigalioti nuo gruodžio, praėjusią savaitę Seime priimtos 75 balsais. A. Iškausko manymu, prieš balsuojant nebuvo įsigilinta į klausimą.
„Aš manau, kad nebuvo įsigilinta, nes tai yra sudėtingas, nišinis, siaurai žmonių kategorijai suprantamas ir svarbus klausimas“, – sakė jis.
Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas, prieštaravęs pataisų priėmimui, sutinka, kad Seimas galėjo balsuoti neįsigilinęs.
„Tai sritis, kurią išmanyti ar sekti reikia tam tikrų specialių kompetencijų arba poreikio, noro gilintis į tai. Iš tiesų, tai tiek pozicija, tiek opozicija kartais tuos gana svarbius nišinius dalykus praleidžia be tinkamo dėmesio ir susigaudo tik paskutiniu etapu“, – LRT radijui sakė politikas.
Seimo narys teigė, jog taip pat tikisi prezidento veto įstatymo pakeitimui.
„Tikiuosi, kad prezidentas vetuos šį įstatymą tam, kad čia pradėta nuo ledkalnio viršūnės viso duomenų tvarkymo reglamento taikymo, visų pilkų zonų epopėja būtų išspręsta teisėkūros iniciatyvomis. Ir čia tiek pozicija, tiek opozicija, aš manau galų gale pabudusi dės pastangas ir turės pasiūlymų. Mano įsitikinimu, reikėtų šį įstatymą vetuoti ir iš naujo peržiūrėti ir neįteisinti nusistovėjusių tvarkų“, – kalbėjo jis.
Pataisomis specialiuosius duomenis leista tvarkyti atliekant sukčiavimo prevenciją ar tyrimus užtikrinant svarbų viešąjį interesą, tačiau baiminamasi, jog jie gali būti panaudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, vertinant rizikingumą išduodant paskolas, sprendimus priimti remiantis mokėjimų istorija, kuri gali atskleisti žmogaus sveikatos būklę ar politines pažiūras.
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė tikina, kad pataisos tokios galimybės nesuteikia.
„Įstatymas būtent aiškiai nurodo, kokiais tikslais galima tuos duomenis tvarkyti ir tie tikslai yra siekiant užtikrinti tinkamą mokėjimo paslaugų teikimą. Tam, kad žmonės galėtų gauti mokėjimo paslaugas ir gali būti tvarkomi duomenys. Kitas aspektas yra, kad būtų galima atlikti sukčiavimo prevenciją, tyrimą. Tai labai ribotas atvejų ratas, finansų įstaigos kitais atvejais, pavyzdžiui, išduodant paskolas, tikrai negali į šiuos duomenis atsižvelgti ar naudoti“, – LRT radijui sakė V. Markevičienė.
Šiuo metu įstatymas specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo aspektų neišskiria.
Vyriausybė pataisas pasiūlė atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos valdybos paskelbtas gaires dėl gyventojų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. Dokumente numatyta prievolė finansų įstaigoms tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis.
Pabrėžiama, kad tokius duomenis tvarkyti galima tik esant aiškiam žmogaus sutikimui arba dėl svarbaus viešojo intereso.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės2
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?1
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...