Dėl ekonominės krizės Lietuvoje daugėja fiktyvių skyrybų, pripažįsta advokatai.

Anot dienraščio „Lietuvos žinios", fiktyvių skyrybų tema advokatai kalba nenoriai, nors dauguma jų prisipažįsta žinantys konkrečių pavyzdžių, kai sunkmečiu santuokos nutraukiamos tik dėl bendrų materialinių interesų, tiksliau tariant, noro išsaugoti bent pusę sukaupto turto.

Kaunietė advokatė Raimonda Kazlauskienė „Lietuvos žinioms" sakė, kad blogėjanti krašto ekonomikos padėtis koreguoja visų socialinių sluoksnių elgseną. Gaunantieji minimalias pajamas priversti taupyti net būtiniausių poreikių sąskaita, o verslininkai imasi abejotinų priemonių turimam turtui išsaugoti.

„Jau dažnai girdima atvejų, kai įmonių savininkai, siekdami išvengti atsakomybės prieš kreditorius, gudrauja ieškodami įstatymo spragų, leidžiančių apgauti kreditorius. Kadangi kreditorių galimybės, galima sakyti, priklauso nuo situacijos, o juos apgauti galima ir „legaliai", pastaruoju metu plinta fiktyvios skyrybos", - sakė advokatė R.Kazlauskienė.

Kita dienraščio kalbinta advokatė, kurios pavardė nenurodoma, teigė, kad fiktyvios ištuokos yra „populiaresnės ir patikimesnės" nei kiti būdai „apsaugoti" šeimos turtą nuo kreditorių - pavyzdžiui, vedybų sutartis ar notaro patvirtintas dokumentas, liudijantis apie sutuoktinių nuosavybės paskirstymą, nes tokius dokumentus galima užginčyti.

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis sakė, kad fiktyvių skyrybų atvejus labiausiai turėtų matyti teisėjai, priimantys sprendimus skyrybų ir turto dalybų bylose.

„Kad pora skiriasi fiktyviai, įrodyti sunku. Kreditoriai gali dalyvauti skyrybų bylose, pareikšti savo pretenzijas, tačiau jei pora norės išsituokti, teisėjas privalės tenkinti jos prašymą", - „Lietuvos žinioms" teigė L.V.Papirtis. Jo tvirtinimu, kitoks teisėjo sprendimas įmanomas tada, jei įrodoma, kad sutuoktiniai elgiasi nesąžiningai.