Staigus posūkis: dalis gyventojų puolė atšaukinėti prašymus atsiimti pinigus

Iškart po švenčių į sąskaitas pradės plaukti pensijai kauptos santaupos.

„Kiekviena valdymo bendrovė nusistato savas procedūras, kurią dieną lėšos yra konvertuojamos ir kada pradedami daryti pavedimai“, – teigė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.

Kol kas žinoma tik tiek, kad iš pensijų fondų traukiasi daugiau nei 300 tūkstančių žmonių.

„Atsiėmimo mastai, panašu, bus didesni“, – svarstė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Vien per pirmąjį ketvirtį traukiasi daugiau nei 20 proc. kaupiančiųjų. Lietuvos bankas prognozavo, kad panašus turėtų būti visų metų rezultatas.

„Spręsiu vėliau, kai praeis visa ši banga, žiūrėsiu, kaip klostysis metai, ir tada spręsiu“, – kalbėjo praeivė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Skaičiuota, kad į Lietuvos ekonomiką šiemet bus įlietas papildomas milijardas. Kadangi pasitraukiančiųjų bus daugiau, poveikis ekonomikai ir likusiems kaupti gali būti didesnis.

„Iš šito lietaus daug lietaus nebus. Idėjiškai visas tas pinigų atsiėmimas yra prieš ekonomikos dėsnius – įmonės negali išduoti tokių didelių kiekių pinigų, kokius šiuo metu nori atsiimti gyventojai“, – aiškino „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

Lietuvos bankas siūlo palaukti statistikos. Ji paaiškės per artimiausias porą savaičių.

„Ar pasitraukė tie asmenys, kurie turi sukaupę mažas turto sumas, ar tie, kurie turi sukaupę dideles turto sumas?“ – kėlė klausimą G. Šimkus.

Gediminas Šimkus / P. Peleckio/ BNS nuotr.

Prognozuojama, kad dalis gyventojų pinigus panaudos kaip pradinį įnašą nekilnojamajam turtui įsigyti, dalis – išleis vartojimui.

„Kai pamatysime tuos pinigus, galėsime kalbėti, kad jie didins vartojimą“, – pažymėjo D. Dundulis.

Pensijų reformos autorė, premjerė Inga Ruginienė, ne kartą aiškino, esą fondai turi progą gerais rezultatais įrodyti, kad gyventojams verčiau likti kaupime.

„Nebus kitas taip suinteresuotas tavo ateitimi, kaip tu pats“, – teigė praeivė.

„Čia ne dėl to, kad daugiau uždirba, suprantate. Kadangi keičiasi įvairūs įstatymai, tai tik dėl to – dėl saugumo“, – aiškino praeivė.

Fondai skelbia, kad per pirmą šių metų ketvirtį gyventojų turtas sumažėjo 2 proc., vidutinė praėjusių metų grąža siekė 8,5 procento, o per 5 metus turtas padidėjo kiek daugiau nei ketvirtadaliu.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose dabar rinkos – kaip amerikietiški kalneliai.

„Atėjo 2026 metai. Prasidėjo jie įspūdingai. Kartais atrodo, kad tų įvykių pakaktų ir 5 metams“, – sakė G. Šimkus.

Tie, kurie prašymus atsiimti pinigus užpildė sausį, panašu, atsiims mažesnes sumas, nei matė tada. Tačiau sakyti, kad jie pralaimėjo, dar anksti.

„Tikrai niekas pasaulyje nežino, kas bus po ketvirčio ar net po dešimt dienų. Nežinome, ką Trumpas pasakys ir kaip tai paveiks finansų sektorių bei rinkas“, – pabrėžė „Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas.

Marius Dubnikovas / P. Peleckio / BNS nuotr.

Pamatę, kad santaupos nuvertėjo, dalis gyventojų puolė atšaukinėti prašymus atsiimti pinigus. Anot pensijų fondų, tai nėra reikšminga dalis – ji turėtų siekti vienaženklį procentą.

„Jeigu žmogus atsako, kad pinigų reikia čia ir dabar, sprendimas vienoks. O jei yra tik noras kažką įsigyti, galima palaukti, kol rinkos atsigaus“, – aiškino finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Valdžia saugiklių, kurie leistų sumažinti žalą dėl rinkų svyravimų, nenumatė.

„Nėra numatyta galimybė atsiimti pinigus, pavyzdžiui, dalimis. Protingas investuotojas tikriausiai atsiiminėtų per kelis ketvirčius, taip eliminuodamas blogo sprendimo riziką“, – teigė M. Dubnikovas.

Tiems, kuriems per 30, daugiausia pernai uždirbo „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“, mažiausiai – „Swedbank investicijų valdymas“.

Identiška situacija ir tiems, kuriems arti 50-ies. Didžiausi ir daugiausia klientų turintys Lietuvos bankai atrodo prasčiausiai.

„Jau kurį laiką investuoju pati savarankiškai. Mano rezultatas šiai dienai geresnis, tikiuosi, toks išliks ir ilgam“, – pasakojo praeivė.

„Tai, ką daro fondai, gali pasidaryti pats, investuodamas į tą patį – akcijas ar ETF ir panašiai, ir gauti tą pačią grąžą, tik nemokėdamas fondų nuskaitomų mokesčių“, – aiškino kita moteris.

Asociatyvi Freepik.com nuotr.

„Netgi nežiūrėjau, nesiteiravau. Bankas paprašė pasirašyti dokumentus“, – teigė vyras.

Tiesa, nusprendusiems patiems išbandyti jėgas, reikėtų būti itin atsargiems. Įspūdingas investicijų grąžas siūlantys sukčiai tik ir tyko patiklių gyventojų.

„Reikia domėtis – aišku, ne viskas iš karto. Bandai, kartais padarai klaidų, bet reikia mokytis ir daryti“, – dalijosi praeivė.

„Arba pirkti auksą ir kasti po medžiu“, – juokavo vyras.

Iš viso antroje pakopoje gyventojai yra sukaupę apie 10 milijardų eurų. Lėšas iki šiol jau atsiėmė daugiau nei 60 tūkstančių gyventojų. Tai tie, kurie pasinaudojo vienkartine galimybe atsiimti 25 procentus, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, ir tie, kurie iš fondų galėjo pasitraukti dėl sunkios ligos.