„Sodra“ užversta klausimais: gyventojai nustebo sužinoję tiesą

Kaupti ar pasitraukti – klausimas, kuris kyla daugeliui. Nuo sausio 2-osios gyventojai gali teikti prašymus pensijų fondams ir apsispręsti, ar likti II pensijų pakopoje, ar iš jos pasitraukti. Klausimų – itin daug.

„Jau nuo 14 metų užsiimu investavimu, žinau visus tuos produktus. Iš kitos pusės, man 64-eri, kažkiek sukaupta ir noriu pats spręsti, ką daryti su tais pinigais. Nenoriu, kad koks veikėjas man nurodinėtų, kiek aš galiu pasiimti per mėnesį“, – kalbėjo vyras.

Pensijų fondų atstovai pastebi, kad pirmosiomis dienomis aktyvumas buvo itin didelis.

„Palyginti su šios savaitės pradžia, penktadienis jau buvo kiek ramesnis“, – teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Gyventojai ne tik pildo prašymus, bet ir aktyviai domisi galimybėmis.

„Rašo asmeninėmis žinutėmis, skambina, klausia labai įvairių dalykų“, – pasakojo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Ne visi dar apsisprendę.

„Aš dar neapsisprendusi. Daug skirtingos informacijos, visi dabar apmąstymuose“, – sakė moteris.

Kiti teigia, kad viskas aišku tiems, kurie skiria laiko pasidomėti.

„Kas pasidomi, tam viskas aišku – tie nesipainioja“, – tikino vyras.

Jau pasitaikė atvejų, kai gyventojai vietoj prašymo visiškai nutraukti kaupimą pateikė prašymą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o vėliau ėmė abejoti savo sprendimu.

„Čia dar tik pati pradžia, manau, kad viskas vyksta pakankamai sklandžiai“, – vertino J. Zailskienė.

Dalies gyventojų pasipiktinimas, anot specialistų, dažniausiai lieka socialiniuose tinkluose.

„Didžioji dalis pasipiktinusių tiesiog išlieja emocijas internete“, – pastebėjo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.

Jei padaryta klaida, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo pensijų fondą.

„Leidžiama anuliuoti prašymą – tą klaidą galima lengvai ištaisyti“, – paaiškino M. Kozič.

„Sodros“ atstovė Malgožata Kozič. / A. Ufarto/ ELTOS nuotr.

Kai kuriuos nustebino tai, kad net ir pareiškus norą pasitraukti iš II pakopos, dar tris mėnesius tenka mokėti įmokas.

„Kol prašymas neįsigalioja, tol kaupimas tęsiasi“, – pabrėžė V. Rūkas.

Pensijų fondai sutartis nutrauks ir lėšas išmokės kas ketvirtį, todėl pirmieji pinigus gaus balandį.

„Iki tol įmokos nuskaitomos nuo atlyginimo, pervedamos į fondą, taip pat mokamos ir valstybės įmokos“, – aiškino M. Kozič.

Net ir nusprendusiems pasitraukti, specialistų teigimu, tai nėra nuostolinga.

„Nėra ekonominės logikos stabdyti įmokas, nes valstybės subsidija vis dar priklauso“, – komentavo V. Rūkas.

Kol sutartis nebus nutraukta, įmokos bus investuojamos.

„Nuostolio tikrai nebus, nes sumokėtus pinigus žmogus atgaus“, – tikino J. Zailskienė.

„Jo įmokos ir investicinis rezultatas keliauja į jo sąskaitą, o valstybės paskata grįžta į „Sodrą“ ir didins pensiją senatvėje“, – pridūrė M. Kozič.

Vis dėlto daliai gyventojų tokie argumentai kelia šypseną.

„Per 2 mėnesius ten daug nesugeneruos“, – skeptiškai vertino vyras.

Norintiems nelaukti iki balandžio, patariama pateikti ne vieną, o du prašymus.

„Kartu su prašymu nutraukti kaupimą galima pateikti ir prašymą laikinai stabdyti įmokų mokėjimą“, – paaiškino M. Kozič.

„Sausio įmokos pateks į fondą ir bus grąžintos, o vasario ir kovo – į fondą jau nepateks, jos bus grąžintos per „Sodros“ platformą“, – nurodė V. Rūkas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas. / M. Morkevičiaus/ ELTOS nuotr.

Tiesa, toks prašymas įsigalioja tik nuo kito mėnesio – už einamąjį vis tiek teks mokėti.

„Nežinau, ką darysiu – pažiūrėsiu“, – svarstė moteris.

„Stabdysime, pasiimsime atgal. Tikriausiai šiandien arba rytoj“, – sakė vyras.

Kiti teigia nesvarstantys pasitraukimo.

„Aš niekur nesiruošiu išeiti, man neapsimoka“, – tvirtino moteris.

Tie, kas pinigus išsiims, norėtų jų čia ir dabar.

„Buvo žiūrėta į Estijos modelį, kuris buvo įgyvendintas vos prieš keletą metų, ir vertintos gerosios praktikos – modelis, kai prašymai yra suskaidomi etapais“, – sakė V. Rūkas.

Antroje pensijų pakopoje šiuo metu kaupia apie 1,5 mln. žmonių. Prognozuojama, kad ją gali palikti apie 40 proc. dalyvių. Jei visi pinigus atsiimtų vienu metu, reikėtų aptarnauti daugiau nei 0,5 mln. žmonių.

„Tai buvo susitarimas, kad procesas vyktų ketvirčiais – dėl bankų apkrovos ir skaičiavimo patogumo“, – aiškino J. Zailskienė.

Įdomu tai, kad apie gyventojų „gelbėjimą“ nuo II pakopos prieš rinkimus kalbėję socialdemokratai patys ją Lietuvoje įvedė prieš daugiau nei 20 metų. Pensijų reformos globėja tuomet buvo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.