Žmonės vis daugiau laiko praleidžia virtualiose bendruomenėse. Įkandin vartotojų į internetą iškeliavo verslas, o paskui ir reklama bei komunikacija. Keista, kad iki šiol niekas neįvertino šios migracijos pinigine išraiška.

Pirkėjų viliotinis

Į vieną didžiausių pasaulyje socialinių tinklų facebook.com jau įžengė tokios Lietuvoje veikiančios bendrovės kaip "Omnitel", "Švyturys-Utenos alus", "Coffee Inn", "Čili" ir net televizijos laida "Dar pažiūrėsim!".

"Lietuva vejasi pasaulį – į socialinius tinklus kraustosi dauguma įmonių ir organizacijų. Dalis žmonių iš socialinio tinklo neišsiregistruoja visą dieną – pakalba su draugais, po kelių valandų sudeda nuotraukas, vėliau paskaito naujienas, parašo laišką, pakomentuoja, o prieš miegą dar pasitikrina draugų atsakymus. Kasdien vis mažiau tikėtina, kad pirkėjas atsivers "Google" ar bandys prisiminti įmonės interneto adresą – juk pritrūkę cukraus dažniau einate pas kaimyną nei skambinate draugui į kitą šalį", – apie laukiantį interneto komunikacijos lūžį mintimis dalijosi "Gauminos" vadovas Darius Bagdžiūnas.

Jis pateikė "eMarketer" duomenis, esą dar 2009-aisiais JAV gyventojai per dieną ėmė daugiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose nei iki tol pirmavusiose e. pašte.

Tiesioginis ryšys

Reklama ir komunikacija socialiniuose tinkluose domina tiek įmones, kurios nori pasiekti vartotojus, tiek bendroves, kurios ieško klientų, naujų ryšių, verslo partnerių. Skiriasi tik socialinių tinklų pobūdis – pirmosios dažniau renkasi "Facebooką", antrosios, tarkime, "LinkedIn".

"Socialiniai tinklai siūlo visiškai naują komunikacijos būdą, galimybę įmonėms bendrauti su savo klientais ir vartotojais tiesiogiai. "Facebooke" sukurtos įmonės ar jos produkto, paslaugos grupės gerbėjais dažniausiai tampa tie, kurie domisi įmone ar prekės ženklu. Todėl per šį kanalą galima gauti kokybiškesnį grįžtamąjį ryšį iš auditorijos nei kitur", – bendravimo socialiniuose tinkluose pranašumus vardijo interneto komunikacijos agentūros "Punch Digital" plėtros vadovas Martynas Karčiauskas.

Dažniausiai socialiniuose tinkluose reklamuojasi maisto produktų gamintojai, kelionių organizatoriai, bilietų pardavėjai, telekomunikacijų bendrovės, maitinimo įstaigos, naktiniai klubai ir pan. Reklamuojantis socialiniuose tinkluose dažniausiai siekiama kelių tikslų: informuoti apie prekės ženklą, didinti lojalumą ir skatinti pardavimą.

Pinigų neskaičiuoja

Spartus "Facebooko" populiarumo augimas lėmė, kad verslas ėmė domėtis galimybe šiame tinkle reklamuotis ir informuoti apie save. Įkandin verslo komunikacijos paslaugas socialiniuose tinkluose ir apskritai internete ėmė siūlyti didžioji dalis komunikacijos įmonių: viešųjų ryšių, reklamos, žiniasklaidos agentūros.

Tokios įmonės kaip "Punch Digital" iš kitų išsiskiria tuo, kad visą savo veiklą orientuoja tik į komunikaciją internete. "Tradicinės viešųjų ryšių ar reklamos agentūros komunikacijos internete paslaugą teikia kaip pridėtinę, šalia kitų, todėl ji nėra tiek išvystyta. Tačiau kol kas klientų poreikius patenkina", – kalbėjo M.Karčiauskas.

Keista ir įdomu tai, kad kol kas niekas nesiėmė apskaičiuoti, kiek Lietuvoje išleidžiama pinigų reklamai socialiniuose tinkluose.

Ar tai efektyvu?

Anot M.Karčiausko, iki šiol komunikacijos socialiniuose tinkluose efektyvumo matas dažniausiai yra grupės draugų skaičius ir jo augimo dinamika.

Vis dėlto, D.Bagdžiūno teigimu, to nepakanka. "Gali būti, kad visi tie "draugai" yra nupirkti po 10 centų, o prekės ženklo jie išvis nežino. Bendruomenės kūrimo vertė yra žmogaus ryšio su prekės ženklu stiprinimas. Mažėjant masinės komunikacijos efektyvumui, asmeninis ryšys tampa itin svarbus. Laimi ne tie, kurie bet kuria kaina augina draugų skaičių, o tie, kurių grupių nariai gauną realią vertę iš savo dalyvavimo bendruomenėje", – įsitikinęs specialistas.

D.Bagdžiūnas išvardijo ne vieną sėkmingos komunikacijos socialiniuose tinkluose pavyzdį: per krizę kompiuterinės technikos gamintoja "Dell" gavo papildomų pajamų dėdama nuolaidų kuponus "Twitter" svetainėje, kavinių tinklas "Starbucks" panaudojo "Facebooką" rinkdamas idėjas, kaip tobulinti kavines, gėrimus gaminanti bendrovė "Vitaminwater" išsiaiškino, kokio naujo skonio gėrimą jų pirkėjai rinktųsi parduotuvių lentynose.

Kitas būdas matuoti efektyvumą – pardavimo augimas. Jį dažniausiai gali taikyti elektronine komercija užsiimančios įmonės, kurios gali iškart matyti, iš kur atkeliavo vartotojas, įsigijęs prekę ar paslaugą.

Efektyvumą galima matuoti ir pagal įmonės sukurtų programų populiarumą. Kuo daugiau žmonių tokiomis programomis pasinaudoja, jas parsisiunčia ar žaidžia (jei tai žaidimai), tuo tokia priemonė laikoma efektyvesne: tikslas pasiektas – žmonės pamatė prekės ženklą.

"Facebooko" galas

Visos mados baigiasi. Ne išimtis ir "Facebook". Gal kiek ankstoka ir drąsu apie tai kalbėti, žinant, kad per pastarąjį pusmetį "Facebooko" vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei du kartus – nuo maždaug 300 tūkst. iki daugiau nei 624 tūkst.

Reikia pripažinti, kad ėmus populiarėti "Facebookui", Lietuvoje gerokai smuko domėjimasis kitais socialiniais tinklais. Pagal paieškų apimtį facebook.com aplenkė visas Lietuvos socialines svetaines, labiausiai smuko domėjimasis pažinčių portalu draugas.lt, sumažėjo užklausų apie frype.lt ir pazintys.lt. Geriausiai išbandymą kiek susvyravusi atlaikė naujovių praėjusiais metais įdiegusi klase.lt.

Nuo 2008-ųjų pabaigos nuolat smuko per dieną apsilankančių unikalių vartotojų skaičius socialiniame tinkle one.lt, tačiau augo facebook.com. Praėjusių metų pabaigoje abu šie tinklai pagal minėtą rodiklį beveik susilygino.

"Manau, "Facebooko" mada dar gali tęstis apie metus, tol, kol didžioji dalis įmonių susikurs ten savo profilius ir pamatys, kad vien iš to daug naudos nėra. Žmonių, esančių socialiniuose tinkluose, dėmesys bus atbukęs nuo pernelyg didelio reklamos kiekio, todėl juos pasiekti bus galima tik dėl originalių sprendimų. Taigi turėtume sulaukti daugiau unikalių, labiau apgalvotų sprendimų, reklamos davėjai daugiau dėmesio skirs vertei matuoti, bus reiklesni", – prognozavo vienas "Punch Digital" vadovų.