„Kalbant apie NT mokestį, gyvenamąjį pirmiausia NT, manau, kad reikėtų tobulinti tai, kas buvo įvesta dar ir mūsų Vyriausybės, ir galbūt kalbėti apie didesnę jo aprėptį, bet ne apie visuotinumą“, – interviu portalui „15min“ kalbėjo S. Skvernelis.

„O kalbant apie kitą aspektą – komercinio NT mokestį – irgi buvo diskusijos, ten taip pat yra manevro laisvė, kur NT yra nenaudojamas ar neracionaliai naudojamas, laikomas apleistu“, – sakė jis.

Anot parlamento vadovo, siūlomos NT mokesčio korekcijos galėtų būti tobulinamos, sumažinant kartelę pirmam gyvenamam būstui.

Vyriausybė kol kas neįvardija siūlomų mokesčių pakeitimų.

Kaip rašė BNS, praėjusią savaitę po koalicinės tarybos posėdžio premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad valdantieji sutarė „judėti į priekį“ mokestinių iniciatyvų klausimu.

„Mes pirmą raundą jau turėjome, buvo pristatyta koalicijos taryboje prezentacija, kokiose srityse mes galėtumėme turėti pokyčius“, – sakė parlamento vadovas.

Jo teigimu, praėjusią savaitę valdančiųjų atstovams pristatyti siūlymai keisti gyventojų pajamų, pelno, NT, pridėtinės vertės mokesčius, galimi mokestinių lengvatų pokyčiai.

Pasak S. Skvernelio, valdantieji diskutavo  ir apie naujus mokesčius.

„Kaip ministras pirmininkas yra įvardinęs, jis sakė nuodėmių mokestis, aš sakyčiau, kad galbūt žalingų įpročių tam tikras mokestis, (...) žalingų įpročių mažinimas per tam tikrą mokestinę prizmę“, – teigė jis.

Dabar siūlymai keliasi į iš valdančiųjų partijų ir Finansų ministerijos atstovų sudarytą darbo grupę, kuri į pirmąjį susitikimą renkasi trečiadienį.

„Tikimės, kad artimiausiu metu, kai bus sutarimas, bus paviešinti (siūlomi pakeitimai – BNS)“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Premjeras anksčiau sakė, jog ruošiant mokesčių pakeitimus siekiama, kad pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms mokestinė našta neaugtų, o verslas išlaikytų konkurencingumą.

Mokesčių pakeitimais siekiama surinkti papildomų lėšų gynybai, kuomet sausio viduryje Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad Lietuva krašto apsaugai per penkerius metus turėtų skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 12 mlrd. eurų.

Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą. Dalį pinigų svarstoma gauti iš ekonomikos augimo, skolinantis ir koreguojant mokesčius.