Jau įsibėgėjo

Saugių ir patikimų elektroninių mokėjimų paklausa vis didėja, todėl Eurosistema (Europos Centrinis Bankas (ECB) ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai) nagrinėja galimybę išleisti skaitmeninę valiutą. Lietuvos banko (LB) teigimu, ECB išleisti skaitmeniniai pinigai būtų vienas iš mokėjimų ir pinigų sistemos stabilumo garantų, stiprintų euro zonos nepriklausomumą, skatintų konkurenciją mokėjimų sektoriuje.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) nusprendė atlikti apklausą ir paanalizuoti, ar šalies gyventojai susipažinę su skaitmeninio euro projektu, kuris Europos institucijų koridoriuose, atrodo, skinasi kelią į išties netolimą ateitį. Kaip pasakoja LLRI ekspertas Leonardas Marcinkevičius, pastaruosius kelerius metus buvo vykdomas testavimo etapas, dabar yra pasirengimo stadija, jau pateikta ir viešųjų užsakymų konkrečioms įmonėms, kurios vystytų projektui reikalingas technologijas. Netgi politiniai reglamentai jau parengti, apie juos disktuojama Europos Komisijos ir Europos Parlamento lygmeniu, o 2029-ieji įvardijami kaip metai, kai skaitmeninis euras galėtų išvysti dienos šviesą arba, kitaip tariant, vartotojų virtualiąsias pinigines.

„Procesas techniniu ir politiniu lygiais juda į priekį, jo tikslas yra įtraukti daugiau žmonių į elektroninius atsiskaitymus, ypač tuos, kurie šiuo metu nesinaudoja tokiomis priemonėmis. Tačiau jeigu žmonės neįtraukiami pasirengimo etape, neinformuojami apie politinį procesą ir kas apskritai yra skaitmeninis euras, klausimas, kokia gali būti šio projekto sėkmė“, – svarsto L. Marcinkevičius.

LLRI inicijuota ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad tik 9 proc. apklaustųjų teigia apie skaitmeninį eurą žinantys pakankamai, 38 proc. sako, kad kažką apie jį girdėjo, bet žino nepakankamai, ir net 51 proc. visų respondentų prisipažįsta nieko negirdėję apie šį projektą. „Taigi daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų skaitmeninio euro pavadinimas nieko nesako“, – išvadą daro L. Marcinkevičius.

„Jeigu pasižiūrėtume į tuos, kurie naudojasi elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis, 40 proc. iš jų nieko apie tai negirdėjo, o 47 proc. sako, kad žino nepakankamai. Tai irgi rodo, kad net tie, kurie naudojasi technologijomis, elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, yra mažai susipažinę su šiuo projektu“, – sako ekonomistas.

Tyrimas taip pat atskleidė, jog asmenys, manantys, kad yra pakankamai susipažinę su skaitmeniniu euru, vis dėlto turi klaidingų įsivaizdavimų. Šiems 9 proc. visų apklaustųjų buvo pateikti keli skaitmeninio euro apibrėžimai. 65 proc. iš jų mano, kad skaitmeninis euras pakeis grynuosius pinigus, 26 proc. pasirinko variantą, kad tai bus bankų programėlė, skirta atsiskaityti, o 19 proc. sako, kad tai bus į bitkoinus panaši kriptovaliuta. 58 proc. pasirinko LB ir ECB komunikuojamą formuluotę: tai būtų ECB leidžiama mokėjimo priemonė, papildanti, o ne pakeičianti grynuosius pinigus.

Vertinimas: pristatydamas LLRI inicijuotos visuomenės apklausos rezultatus, L. Marcinkevičius atkreipė dėmesį, kad tik 9 proc. apklaustųjų mano apie skaitmeninį eurą žinantys pakankamai. / LLRI nuotr.

Kas keistųsi?

Atidžiau pažvelgus į bet kokią euro kupiūrą, ant jos pamatytumėte ECB inicialus ir buvusio arba esamo ECB vadovo parašą. Tačiau ant elektroninių atsiskaitymo priemonių, pavyzdžiui, banko kortelės ar mokėjimų programėlėje, žinoma, nerasite nei ECB inicialų, nei jokių parašų. L. Marcinkevičius aiškina, kad dabar už banko kortelėje esančią vertę ar mokėjimų vykdymą atsako privatūs, komerciniai rinkos dalyviai.

„Su skaitmeninio euro projektu ECB parašas simboliškai pereitų ir ant elektroninėje erdvėje esančių pinigų, t. y. už juos įsipareigojimą jau prisiimtų ECB, – pabrėžia ekonomistas ir tęsia pasakojimą apie šiuo metu aptarinėjamas projekto detales. – Vartotojui tiesiog reikėtų kreiptis į savo banką ar kitą finansų įstaigą ir joje nemokamai atsidaryti šią naują sąskaitą. Tai būtų dar viena sąskaita, tačiau už ją atsakingas būtų jau ECB. Šiuo metu diskutuojama, kad reikėtų arba programėlės, arba išduoti kokį nors įrenginį, pavyzdžiui, ką nors panašaus į dabar naudojamus PIN generatorius, kuris padėtų vartotojui naudotis skaitmeniniu euru.“

Vienas iš ECB argumentų kuriant šią priemonę buvo tai, kad dalis žmonių, kuri elektroninių atsiskaitymų amžiuje vis dar neturi prieigos prie finansinių elektroninių paslaugų, tarsi yra neįtraukiama į šiuolaikinę ekonomiką, ir tai yra problema. Tačiau LLRI inicijuotoje apklausoje vartotojams uždavus klausimą, ar jie naudotųsi skaitmeniniu euru, ir paaiškinus, kaip tai veiktų, vos 6 proc. gyventojų teigė, kad tikrai naudotųsi šia naujove. Pasak L. Marcinkevičiaus, 52 proc. Lietuvos gyventojų yra skeptiški ir mano, kad nesinaudotų šia priemone.

„Dar svarbiau, kad iš tų žmonių, kurie nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis, t. y. tų, kurie ir turėtų būti ECB ir LB tikslinė auditorija, vos 3 proc. teigė, kad naudotųsi skaitmeniniu euru, o 83 proc. užtikrintai teigė, kad nesinaudotų, – atkreipia dėmesį ekonomistas. – Vadinasi, žmonių, kurie šiuo metu nesinaudoja elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis, ši ECB alternatyva nepaskatintų pradėti jomis naudotis.“

ECB sukūrus skaitmeninį eurą reikėtų balansuoti tarp dabartinės finansų sistemos stabilumo ir savo produkto populiarumo.

Taigi tikslas įtraukti daugiau žmonių kelia abejonių. „Vis dėlto būtent tie, kurie šiuo metu nesinaudoja tokiomis priemonėmis, yra vyresnio amžiaus žmonės, pensinio amžiaus asmenys arba gaunantys mažesnes pajamas ir didžioji jų dalis teigia, kad neketina naudotis šia priemone. Pavyzdžiui, remiantis apklausa, 79 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų sako, kad tikrai ja nesinaudotų“, – sako LLRI ekspertas.

Rizika ir apribojimai

Pats L. Marcinkevičius prisipažįsta, kad jam kaip vartotojui, žiūrint iš asmeninės perspektyvos, šiandien problemų atsiskaityti tomis elektroninėmis priemonėmis, kurios jam atrodo patogios, nekyla. Pasak ekonomisto, kai kurie patikimi ir dideli komerciniai bankai netgi teikia nemokamas ir ganėtinai patrauklias bazines paslaugas. Apklausa taip pat parodė: jeigu žmonės nori naudotis elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis, problemų dėl to šiandien nekyla.

LLRI ekspertas pabrėžia, kad, ECB sukūrus alternatyvią priemonę, reikėtų balansuoti tarp dabartinės finansų sistemos stabilumo ir savo produkto populiarumo. „Jeigu skaitmeninis euras bus populiarus, tai lems, kad mažiau lėšų, mažiau indėlių, mažiau klientų turės šiuo metu, mano vertinimu, ganėtinai sėkmingai tokias paslaugas teikiantys privatūs rinkos dalyviai, finansų įstaigos, bankai ir t. t.“, – akcentuoja L. Marcinkevičius.

Didelis skaitmeninio euro populiarumas lemtų lėšų dreifavimą į viešąją instituciją – ECB, kuris, pagal apibrėžimą, yra monopolininkas. Tačiau tokią grėsmę suvokia ir pats ECB, todėl svarsto apie apribojimus, kiek vienas vartotojas galėtų laikyti lėšų savo skaitmeninio euro sąskaitoje. Diskusijose minima suma svyruoja nuo 500 iki 3 tūkst. eurų, pažymi L. Marcinkevičius.

„Tokie apribojimai vartotojui automatiškai taps mažiau patrauklūs, paprastai tariant, reikės nuolat galvoti, kiek lėšų savo skaitmeninio euro sąskaitoje jis turi, asmuo negalės pirkti didesnių pirkinių“, – išskiria jis.

Kaip spręsti problemą?

Šiandien daugiau nei 90 proc. atsiskaitymų euro zonoje vyksta naudojantis elektroniniais mokėjimais. Visoje euro zonoje prieigos prie banko paslaugų neturinčių žmonių dalis per pastaruosius penkerius metus reikšmingai sumažėjo nuo 8 proc. iki šiek tiek daugiau nei 3 proc. Vadinasi, tendencijos rodo, kad ir be skaitmeninio euro vis daugiau žmonių naudojasi elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis, sako L. Marcinkevičius: „Lietuvoje, bent jau mūsų apklausos metu teigė, kad tokios priemonės yra reikalingos 73 proc. gyventojų, bet reikia turėti galvoje, kad tie, kas jomis nesinaudoja, gali turėti sąskaitą banke ir prireikus vis tiek turi prieigą prie elektroninių atsiskaitymų.“

Iš tiesų vartotojams šiuo metu kyla problemų dėl to, kad Europos ekonomika, euro zonos atsiskaitymų rinka yra taip reglamentuojama, kad ta pačia atsiskaitymo priemone ne visada gali atsiskaityti kitoje šalyje arba lengvai pervesti pinigus į kitą banką, todėl skaitmeninis euras galėtų būti vienijanti euro zonos atsiskaitymų priemonė. Tokia yra ECB idėja.

ECB svarsto, kiek vienas vartotojas galėtų laikyti lėšų savo skaitmeninio euro sąskaitoje. Šiandien minima suma svyruoja nuo 500 iki 3 tūkst. eurų.

„Tačiau aš keliu klausimą, kodėl negalima visos euro zonos finansiniame sektoriuje, taip pat ir privačiame, suvienodinti reikalavimus ir taip išspręsti problemą, nes didžioji dalis gyventojų jau dabar naudojasi elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis. Tiesiog reikėtų supaprastinti, kad vartotojai tarp skirtingų šalių galėtų tarpusavyje vykdyti atsiskaitymus, ir problemos mastas iš esmės sumažėtų“, – svarsto L. Marcinkevičius.

Ar žinome, ką veikia ECB?

„Pastebėjau ir tarp ekonomikos, ir kitų sričių studentų, ir tarp išsilavinusios visuomenės dalies, jog daug kas mano, kad ECB yra dar vienas bankas, kuris vykdo komercinę veiklą, arba kad tai yra sektoriaus reguliuotojas. Iš tiesų, pagal apibrėžimą, kol neįvestas skaitmeninis euras, ECB turi vykdyti paskutinės vilties skolintojo funkciją, – atsako ekonomistas. – Tai institucija, kuri, komerciniams bankams susidūrus su finansiniais sunkumais, pavyzdžiui, negalint išmokėti indėlių, neturint pakankamai rezervų, nebegalint išduoti paskolų, galėtų trumpam laikotarpiui paskolinti lėšų, kurios padengtų jų įsipareigojimus. ECB, paprasčiau žiūrint, yra bankas bankams.“

Atsiradus skaitmeniniam eurui, ECB pradėtų tiesiogiai konkuruoti dėl gyventojų indėlių, išskiria ekonomistas: „Tai būtų monopolininko atėjimas į indėlių rinką, ir netgi ganėtinai reikšmingas. Tai, manau, keistų paties ECB funkciją.“

„Šiandien vartotojai ir dabar tikriausiai ECB funkcijų, pinigų politikos kanalų nesupranta. Netgi infliacija dažnai politikų suprantama ne kaip ECB atsakomybės laukas, o verslo godumo išdava. Tačiau ECB turi 2 proc. infliacijos tikslą ir tam lieja pinigus į ekonomiką, kad būtų palaikomas nuolatinis ribotas, nedidelis jos lygis. Sakyčiau, kad apie tai tiek Lietuvoje, tiek Europoje mažai žmonių žino“, – pastebi L. Marcinkevičius.

Svarbus geopolitinių aplinkybių kontekste

Išskirtinumas: LB tei­gi­mu, ga­li­my­bė at­si­skai­ty­ti ne­tu­rint ry­šio yra la­bai svar­bi skait­me­ni­nio eu­ro sa­vy­bė. / J. Kalinsko / ELTA nuotr.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikina, kad ECB vykdomas skaitmeninio euro projektas yra kritinis ir ypač svarbus Lietuvai. Jo teigimu, alternatyvi grynųjų pinigų forma didina valstybės atsparumą susiduriant su geopolitinėmis grėsmėmis.

„[Tai svarbu] neturint galimybės atsiskaityti, neturint ryšio. Ši galimybė ypač svarbi Lietuvai, kuri susiduria su dar aštresnėmis geopolitinėmis grėsmėmis ir pavojais“, – žurnalistams sakė G. Šimkus.

„Galimybė atsiskaityti neturint ryšio yra labai svarbi [skaitmeninio] euro savybė. Iš esmės, būtų galima replikuoti grynųjų pinigų atsiskaitymą. Tačiau Lietuvoje, mano akimis, tai dar svarbiau, nes sustiprina mūsų šalies atsparumą įvairioms kylančioms grėsmėms“, – tęsė jis.

Taip pat, anot jo, svarbu suprasti, kad grynieji pinigai ir toliau bus naudojami, o skaitmeninio euro forma juos papildys.

„Grynieji pinigai neišnyks, jie buvo ir bus. Tie, kurie teikia pirmenybę gryniesiems, galės atsiskaityti grynaisiais. Tačiau technologinės inovacijos ir pokyčiai mokėjimų rinkoje verčia galvoti, kokia galėtų būti skaitmeninė grynųjų pinigų forma. Apie tai yra skaitmeninis euras“, – G. Šimkų cituoja naujienų agentūra ELTA.

LB valdybos narys Evaldas Ruzgys atkreipia dėmesį, kad dar vienas svarbus šio projekto aspektas yra sukuriama alternatyvi mokėjimo sistema dalyje ES valstybių, galėsianti sumažinti mokėjimams taikomus įkainius.

„Lietuvoje yra „Mastercard“ ar „Visa“ mokėjimo reikalas, kitos alternatyvos nėra. Trylika iš dvidešimties ES šalių neturi mokėjimo alternatyvų. […] Tose šalyse atsiranda alternatyva, kuri leistų atpiginti pačius mokėjimus“, – sakė G. Šimkus.

„Viena mokėjimo priemonė visiems europiečiams prieinama vienodai, [...] su kuria bus galima atsiskaityti visoje Europoje“, – jį papildė E. Ruzgys.

Jis pripažino, kad iš tiesų yra pastebimas reikšmingas skirtumas tarp Lietuvos ir kitų didžiųjų Europos valstybių gyventojų susidomėjimo skaitmeniniu euru. Vis dėlto, anot G. Šimkaus, bus ieškoma priemonių, skirtų supažindinti visuomenę su ECB projektu.

LB valdybos pirmininko teigimu, ECB valdyba praėjusią savaitę nutarė pradėti kitą skaitmeninio euro projekto etapą ir techninį pasirengimą jam įgyvendinti.

Anot jo, jei ES ateinančiais metais bus priimti reikalingi teisės aktai, bandomoji skaitmeninio euro versija galėtų pasirodyti 2027 m., o euro zonoje pirmasis skaitmeninis euras galėtų būti pradėtas naudoti 2029 m.