„Kai kurie tų efektų jau yra įskaičiuoti į prognozes (infliacijos – BNS)“, – penktadienį LRT radijui teigė G Šimkus.

Pasak jo, palūkanų normos nepakeistos ir todėl, kad infliacijos „fronte“ yra gerų žinių – jos pikas suvaldytas, birželį euro zonoje ji siekė 2 proc.

„Artimiausiu vidutiniu laikotarpiu ji taip pat, numatoma, kad liks 2 proc. lygyje, be abejo, su tam tikrais pasvyravimais“, – teigė G. Šimkus. 

Vis dėlto LB vadovas sako, kad esama ir pakankamai daug neapibrėžtumų.

„Pavyzdžiui, tos prekybinės eskalacijos, kurios įdeda pakankamai didelį neapibrėžtumą tiek į visą ekonominę aplinką, tiek ir prognozes“, – kalbėjo centrinio banko vadovas. 

Jo teigimu, ekonomika euro zonoje galėtų būti aktyvesnė nei prognozuojama. 

G. Šimkaus įsitikinimu, pirmasis šių metų ketvirtis buvo pakankamai neblogas, nes JAV paskelbus apie muitų ES didinimą verslas baimindamasis galimų prekybos apribojimų stengėsi šiek tiek „padirbėti į priekį“. Anot LB vadovo, dabar yra geras laikas pasižiūrėti, kaip „plaukia ekonomikos laivas“.

„Iki vasaros pabaigos taip pat bus daugiau duomenų, nes šiuo metu yra dominuojantis rinkos lūkestis, kad bus dar palūkanų sumažinimas“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.

Anot G. Šimkaus, kitas ECB susitikimas įvyks rugsėjį.

ECB ketvirtadienį nepakeitė pagrindinių palūkanų normų, padaręs pertrauką ilgame normų mažinimo cikle – paliko galioti 2 proc. pagrindinę indėlių palūkanų normą. Nuo 2024 metų vidurio ECB, reaguodamas į vartotojų kainų augimo lėtėjimą, sumažino palūkanų normas jau aštuonis kartus. 

JAV prezidentas šį mėnesį paskelbė, kad jei iki rugpjūčio 1-osios nebus pasiektas susitarimas su ES, jis blokui įves 30 proc. muitus. Tuo metu Europos Komisijos (EK) atstovas ketvirtadienį pareiškė, jog blokas yra arti prekybos susitarimo su JAV.