- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotr.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo panaikinti bedarbio statusą, jei žmogus be svarbių priežasčių du kartus per vienerius metus atsisakytų siūlomo jam tinkamo darbo. Anksčiau svarstyta tam numatyti šešis mėnesius.
Bedarbio kvalifikaciją ir kompetenciją atitinkantis darbas jam būrų siūlomas devynis mėnesius, pranešė ministerija.
Užimtumo įstatymo pataisos numato, kad žmogui siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų siekti bent 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą-devintą mėnesiais – 60 proc. Jis taip pat negalėtų būti mažesnis už jo tuo metu gaunamą nedarbo išmoką.
Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas bus laikomas toks, kuris nebūtinai atitinka kvalifikaciją, kompetenciją, bet atitinka sveikatos būklę ir kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.
Bedarbio statusą siūloma naikinti, jeigu žmogus be svarbių priežasčių du kartus per dvylika mėnesių atsisako siūlomo jam tinkamo darbo, du kartus per šešis mėnesius nepraneša, kad savarankiškai ieško darbo.
Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.
Jeigu Užimtumo tarnyba nustatytų, kad bedarbis dėl konkrečių priežasčių yra nepasirengęs dirbti, jam būtų panaikinamas bedarbio statutas ir suteikiamas nedirbančio darbo rinkai nepasirengusio asmens statusas. Tuomet tarnyba, savivaldybių institucijos ir įstaigos jam turėtų teikti pagalbą sprendžiant nedarbo problemas.
Be to, toks žmogus liks apdraustu sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
Ministerijos duomenimis, naujai tvarkai apildomai kitais metais reikėtų 5,1 mln. eurų, 2023 metais – 7,1 mln. eurų, o 2024 metais – 9,6 mln. eurų lėšų. Dalis jų būtų skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
M. Garbačiauskaitė-Budrien...
-
587-oji karo Ukrainoje diena...
-
586-oji karo Ukrainoje diena...
-
585-oji karo Ukrainoje diena...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
LFF taurės finalas: „TransI...
-
„Kauno Žalgiris“ – „V...
-
R. Skripkaičio-Rūlės laidot...
-
584-oji karo Ukrainoje diena...
-
Kauno S. Dariaus ir S. Girėno...
-
Verslas kritikuoja sprendimą nebeskirti 41 mln. eurų paramos įmonių elektromobiliamsSusisiekimo ministerijai verslui pažadėtą 41 mln. eurų paramą elektromobiliams įsigyti nusprendus skirti viešosios infrastruktūros finansavimui, kai kurie politikai ir verslo atstovai kritikuoja tokį sprendimą, o verslininkai sako buvę apgauti...
-
Ekspertai: būsimąjį šildymo sezoną kainos bus nedidelėsEnergijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ atstovas sako, kad krentant biokuro kainoms galima tikėtis, jog artėjantį šildymo sezoną, palyginti su pernykščiu, šilumos kainos išliks nedidelės. ...
-
Seimo komitetas – už M. Lingės siūlymą visą NT apmokestinti 0,05–4 proc.1Seime kelią skinasi naujas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas, numatantis naujus šio mokesčio tarifus. ...
-
Antros pakopos pensijų fondų grąža šiemet – 8,3 proc.1Antros pensijų pakopos fondų vidutinė grąža per devynis šių metų mėnesius siekė 8,3 proc., skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). ...
-
Bankai: verslo finansavimas auga, skolinimąsi riboja infliacija ir palūkanosŠiemet įmonėms suteiktų paskolų vertė augo 2,7 proc., finansavimas didėjo visuose sektoriuose, išskyrus pramonę, teigia Lietuvos bankas (LB). Komerciniai bankai teigia, kad galėtų skolinti daugiau, bet dėl infliacijos ir augančių pal...
-
Asociacija: lietuviškų grūdų derlius šiemet mažėjo 4 proc. iki 7 mln. tonųŠiemet Lietuvoje prikulta apie 7 mln. tonų grūdų – 4,1 proc. mažiau nei pernai (7,3 mln. tonų), pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). ...
-
A. Armonaitė: japonus Lietuvoje domina infrastruktūros ir energetikos projektai1Japonijos įmones Lietuvoje domina infrastruktūros ir energetikos projektai, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
Lietuvos BVP pernai augo 2,4 proc., 2021 metais – 6,3 proc.Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais to meto kainomis siekė 67,4 mlrd. eurų – 2,4 proc. daugiau nei prieš metus, remdamasi išankstine metine informacija skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
X, Y ir Z kartų finansiniai įpročiai: kokie esminiai jų skirtumaiVieni taupo, kaip sakoma, kojinėje, kiti pinigus laiko net ne fizinėje, o išmaniajame telefone įdiegtoje elektroninėje piniginėje. Ekspertai: banko „Citadele“ valdybos narė Rūta Ežerskienė, psichologė Viktorija Bartkutė-Vyš...
-
V. Mitalas palaiko siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nusistatyti NT tarifus1Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas palaiko Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo tur...
