Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė papasakojo apie atliktą tyrimą.

– Papasakokite, kaip vyko pats tyrimas, koks klausimas buvo užduotas?

– Šiuo atveju buvo užduotas toks klausimas: savo darbo vietoje pamatėte, kaip kolega prisiglaudė prie kolegės, uždėjo ranką jai ant šlaunies ir pradėjo glostyti. Matote, kad kolegei tai nemalonu, kaip jūs elgtumėtės? Pateikėme atskirus atsakymų variantus. Iš tos pusės gal norėčiau pasidžiaugti, kad trečdalis reaguotų čia ir dabar, iš karto išreikštų nepritarimą tokiam elgesiui.

Kita vertus, kiti sako, kad pasikalbėtų vėliau su kolege arba su kolega, kuris taip elgiasi. Kai kalbama apie seksualinį priekabiavimą, tai reiškinys, kuriam būdingas didelis latentiškumas, nes dažnai žmonės – tiek moterys, tiek vyrai – patyrę seksualinį priekabiavimą nesijaučia galintys pranešti, nežino, ar bus imamasi veiksmų, ar patirtis bus menkinama. Apklausą sudarė daugybė klausimų, tarp jų buvo užduotas ir klausimas, ar moterys, kurios praneša apie seksualinį priekabiavimą, neperdeda. 45 proc. mano, kad perdeda.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kodėl tokie dideli skaičiai? Iš tikrųjų beveik pusė žmonių taip mano.

– Yra toks elgesys, kai pranešant apie tuos rezultatus žmonės sako: tai ką, darbo vietoje dabar negalėsime nužiūrinėti? Tarnyba reguliuos, kaip žmonės vienas kitą žiūri? Nebus galima flirtuoti? Bet kalbant apie seksualinį priekabiavimą, tai nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys darbo vietoje. Dažnais atvejais vis dar į tai nekreipiama dėmesio. Yra dalis žmonių, kurie sako, kad pas mus priimta, kad gali per užpakalį kažkam daužyti ir nekreipdavome dėmesio. Bet atsiranda tam tikras virsmas ir žmonės sako, kad nebe gerai, esame darbo aplinkoje. Nėra normalu taip elgtis ir žeminti.

– Tyrimas atskleidė, kad trečdalis lietuvių kažką darytų iš karto, dešimtadalis nedarytų nieko. Ar matote rezultatų pasiskirstymą pagal amžių?

– Taip, matosi, kad jaunesnio amžiaus asmenys, bent jau pagal apklausą, reaguotų čia ir dabar dažniau nei vyresni. Kalbant apie perdėjimo elgesį, pasiskirstymas yra tam tikras ir pagal lytį: vyrai daug dažniau sako, kad moterys perdeda – 53 proc., moterys – 37 proc.

– O kodėl egzistuoja tokie skirtumai pagal amžių? Ar tai reiškia, kad vyresnioji karta turi kitokių požiūrių?

– Tam turi didelės reikšmės, kad anksčiau apskritai nebuvo kalbama apie tokį elgesį. Iš mano patirties, kai kuriais atvejais tai gali reikšti ir pačių tam tikrą neigiamą patirtį ir sunkumą apskritai kalbėti apie tai. Esu tikrai turėjusi tokių patirčių, kai vedant mokymus po pusdienio 60 metų žmonės pradėjo atsiminti, kaip jiems buvo įvykę prieš 20 ar 30 metų – tos patirtys buvo giliai užkastos. Tuo metu buvo daug didesnis galios disbalansas ir suteikimas tos galios, jei gavai darbo vietą, tai reikia džiaugtis. Tai nereiškia, kad vyresnio amžiaus asmenys būtinai toleruoja tokį elgesį labiau.

Svarbu visą laiką įsivertinti savo situaciją.

– Ką reikėtų daryti, jeigu taip įvyksta, jeigu žmogus patiria seksualinį priekabiavimą darbe?

– Svarbu visą laiką įsivertinti savo situaciją. Ar saugu reaguoti, nes būna įvairių situacijų. Įvertinus, būtų svarbu pasakyti, kad toks elgesys nepriimtinas darbo vietoje ir pranešti pagal esamus mechanizmus. Taip pat svarbu išreikšti palaikymą žmogui, kuris patyrė tą elgesį: pasakyti, kad mačiau, tai buvo nepriimtina.

– Kiek tai vis dar yra opi problema visuomenėje? Kiek skundų sulaukiate ir kokie jie būna? Dažniausiai būna iš vyrų ar moterų?

– Didžiąja dauguma atvejų, kai kalbame konkrečiai apie seksualinį priekabiavimą, tai sulaukiame kreipimosi ir skundų daugiausia iš moterų. Keli kreipimaisi per metus, tad tai nereiškia, kad galime tikrai žinoti visą mastą. Lietuvoje apie 19 proc. moterų susidūrė su seksualinio priekabiavimo elgesiu darbo vietoje ir 6,6 proc. vyrų. Lyginant su Švedija, Suomija ar Slovakija, per 50 proc. moterų sako, kad turėjo tokio elgesio darbo vietoje. Tai nereiškia, kad Lietuvoje mažiau arba kad švedai ar suomiai labiau priekabiauja. Atpažįstamumas greičiausiai didesnis ir netoleravimas elgesio ilgiau išlieka.

– Kas gresia žmogui, kuris seksualiai priekabiauja prie savo kolegos darbe?

– Iš esmės darbdavys gali imtis priemonių, atleisti be įspėjimo, gali taikyti drausmines priemones. Jei darbdaviai nesiima pakankamai priemonių, žmonės kreipiasi, pavyzdžiui, į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir tada gali grėsti ir administracinė bauda.