Drastiškai mažinama užsieniečių įdarbinimo kvota: papasakojo apie labai įvairias patirtis

Uzbekijoje – juristas ir ekonomistas, o Lietuvoje – vairuotojas. Uzbekijos pilietis Isakovas Khusniddinas lietuviškus vilkikus vairuoja penkerius metus ir giria europietiškas darbo sąlygas.

„Uzbekistane vairuotojai neturi poilsio, reikia ištisai vairuoti, o čia vairuojame 9 val., ilsimės 11 val. Normalios sąlygos“, – kalbėjo I. Khusniddinas.

Vairuotojo profesijos imasi daugiau kaip pusė į Lietuvą atvykstančių trečiųjų šalių piliečių. Dar dešimtys tūkstančių įsidarbina statybose bei pramonėje.

„Esame paskaičiavę, kiek emigravę į užsienį galėtų potencialiai dirbti mūsų sektoriuje, tai 4–5 tūkst. žmonių. Net ir juos sugrąžinus, tai nepatenkins mūsų poreikio, mes be trečiųjų šalių piliečių neišsiversime“, – šnekėjo Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas.

„Vis dažniau ir dažniau mūsų darbdaviai turi taikytis ir ieškoti darbuotojų vis tolimesniuose kraštuose“, – pabrėžė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Pagal darbo sutartį dabar dirba 130 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Būtų ir daugiau, bet du trečdaliai atvykusių lietuviškose įmonėse neužsibūna.

„Yra žmonių, kurie atvyko, išnaudojo kvotą, bet taip ir nepasiliko dirbti Lietuvoje. Tai reiškia, kad kažkur prasilenkia lūkestis – ar atvykstančio žmogaus su jį kviečiančia Lietuvos įmone, ar atvirkščiai“, – aiškino Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.

Dainiaus Labučio / ELTOS nuotr. 

I. Khusniddinas grįžti į Uzbekistaną neturi planų, tačiau namo parvažiuoja dažnai.

„2–3 mėnesius padirbu, mėnesiui grįžtu namo į Uzbekistaną. Jei būtų galimybė čia atsivežti žmoną ir trejų metų dukrą, taip dažnai į tėvynę negrįžčiau“, – pasakojo I. Khusniddinas.

Įvertinus ekonomiką ir darbo rinką, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mato, kad tiek daug migrantų nebereikia. Todėl kitąmet užsieniečių kvotas nutarė nurėžti pusantro karto – nuo 40 iki 25 tūkst.

„Nuo kitų metų pirmąkart Lietuvoje atsiranda jau griežta kvota, kiek nebus galima jos viršyti ir atsivežti pigios ar vidutinės darbo jėgos“, – šnekėjo buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

„Visuomenėje yra požiūris skeptiškas į migrantus: žiūrima kaip į konkurentus darbo rinkoje ir kaip į tam tikrą kultūrinę grėsmę. Dėl to nuolat vyksta virvės tampymas į abu galus, tas nuoseklumas nepasiekiamas niekur“, – kalbėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja Eglė Verseckaitė-Grzeskowiak.

Jei migrantų bus mažiau, valstybė surinks ir mažiau mokesčių.

Kvota lies tik naujai atvykstančius dirbti į Lietuvą.

„Tai pakenks ekonomikai. Jei migrantų bus mažiau, valstybė surinks ir mažiau mokesčių“, – sakė I. Khusniddinas.

„Vien transporte įdarbinus 15 tūkst. mažiau, valstybės biudžetas neteks apie 112 mln. eurų mokestiniu pavidalu. Įmonės negalės vykdyti plėtros“, – kalbėjo P. Drižas.

O buvęs ministras skaičiuoja kitaip: esą valstybė per metus praranda virš milijardo pajamų įdarbindama ne savo piliečius.

„Kur matom riziką – kur užsieniečiai dirba vietoje Lietuvos piliečių, tokiu atveju, užsieniečiai pinigus siunčia atgal savo šeimos nariams. Reiškia, jų perkamoji galia mažėja – reiškia, iš ekonomikos išimame pinigus“, – nurodė V. Šilinskas.

Sugriežtinus kvotas, tikimasi, kad verslas pirmiausia atsigręš į lietuvius arba užsieniečių įdarbinimą planuos atsakingiau.

„Žmonės, atvykę iš trečiųjų šalių, dirba ne pas vieną darbdavį. Ar tikrai to žmogaus reikia, jei negalime užtikrinti pilnos dienos darbo krūvio?“ – tikino I. Balnanosienė.

„Jeigu norime spręsti problemą, kodėl lietuviai nesidarbina pas darbdavius, tai kvotų įvedimas yra botago principas, bet taip pat reikia ir pyrago principo – kaip tas darbo vietas padaryti patrauklesnes“, – kalbėjo E. Verseckaitė-Grzeskowiak.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kvota nelies darbuotojų iš Europos Sąjungos šalių ir aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių atlyginimas popieriuje viršija 2,6 tūkst. eurų. Buvęs ministras svarstė ir apie išimtį transporto įmonėms, bet...

„Ji galėtų atsirasti ateityje, jei pavyktų su sąžiningu transporto verslu išspręsti sektoriuje esančias problemas“, – pabrėžė buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Šiemet darbdaviai neatsivežė tiek migrantų, kiek galėjo. Iš 40 tūkst. kvotų – paslaugų, pramonės, statybos, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose – beveik 6 tūkst. liko nepanaudotos.

„Šiuo metu mes turime keturias kvotas pagal sritis. Prasideda žaidimai, piktnaudžiavimai. Tai dabar viskas bus vienoje kvotoje – priežiūra ir administravimas vyks paprasčiau“, – šnekėjo E. Gudzinskaitė.

Šiemet daugiausia kvotų išnaudojo paslaugas teikiančios įmonės.