Vos per radiją išgirdęs, kad šildymas brangs, panevėžietis Jonas skuba į savivaldybę.

„Nieko nežinome, kiek kainuos tas šildymas, tik per radiją pasakė, kad brangs“, – pasakojo panevėžietis Jonas.

Šildymui brangstant, anot vyro, pretendentų į kompensaciją sąrašas turėtų ilgėti. Tačiau jis viliasi laimėti.

„Jeigu einu, tai reikia tikėtis“, – kalbėjo Jonas.

Ilgų eilių socialinės paramos skyriuje nėra, veikia išankstinė registracija.

LNK stop kadras

Panevėžys šildymo sezoną pradėjo spalio 3-iąją arba gerą savaitę anksčiau nei pernai. Savivaldybė dar tik laukia pirmųjų kompensacijų prašytojų bangos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad šiemet parama šalyje pasieks iki 190 tūkst. gyventojų – 30 tūkst. daugiau nei pernai.

Šis šildymo sezonas tik prasidėjo, bet valdžia jau mato, kad problemų bus dėl kitų metų.

„Kitais metais kompensacijų poreikis gali didėti“, – pripažino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Nuo sausio 1-osios centriniam šildymui ir karštam vandeniui neliks lengvatinio PVM tarifo – jis padidės nuo 9 iki 21 proc. Savivaldybėms matematika paprasta: brangsta šildymas, reikia ir daugiau pinigų.

„Savivaldybės paskaičiavo – papildomai reikės virš 40 milijonų eurų, kad būtų galima padengti išaugusius kaštus“, – pabrėžė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

LNK stop kadras

Paramos stygius bręsta tiek provincijose, tiek didmiesčiuose.

„Panaikinus lengvatą, gali būti, kad kreipsis daugiau žmonių dėl kompensacijų, bet, kaip mūsų meras sako, panaikinus lengvatą nebūtinai brangs šildymas“, – komentavo Vilniaus savivaldybės Išmokų skyrimo poskyrio vedėja Inga Grinevič.

„Tose savivaldybėse, kur darbo užmokesčiai mažiausi, tikimybė yra, kad kompensacijų reikės daugiau“, – pridūrė A. Klišonis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė priminė, kad pinigų miestams dažnai pritrūksta.

„Keli metai iš eilės trūksta. Pernai papildomai buvo skirta virš 20 milijonų, užpernai – 50 milijonų. Akivaizdu, kad pasenusi skaičiuotė“, – aiškino J. Zailskienė.

Ministerija jau pateikė pasiūlymą Finansų ministerijai lėšas šildymo kompensacijoms skaičiuoti realistiškiau.

LNK stop kadras

„Kad pagaliau skaičiuotų pinigines išmokas ne pagal 2011–2013 m. sunaudotą poreikį, bet pagal paskutinių trejų metų poreikį – tada būtų mažiau įtampų, savivaldybės automatiškai gautų daugiau pinigų“, – kalbėjo ministrė.

Žiema jau ant slenksčio, bet finansų ministras sprendimų net nepradėjo ieškoti.

„Tiesą sakant, dar nesame nusprendę, neturime sprendimo. Šiek tiek ankstokai šį klausimą užduodate“, – aiškino finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

„PVM padidinimas atneš papildomas lėšas į valstybės biudžetą. Nereikia sakyti, kad pinigai į valstybę neateina“, – pabrėžė A. Klišonis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Merai gąsdina, jog didės ne tik gyventojų sąskaitos, bet ir savivaldybių įstaigų – mokyklų, darželių, poliklinikų – šildymas. Nebus pinigų, reikės stabdyti kitus planuotus darbus ir projektus.

„Papildomi pinigai reikalingi ne tik kompensacijoms už šildymą. Socialinių poreikių aprėptis, gavėjų skaičius, sektoriai taip pat keičiasi“, – akcentavo A. Klišonis.

Kol viena ministerija tyli, kita ramina: kitąmet į gyventojų turtą skaičiuojant kompensacijas nebus įtrauktos pensijų fonde sukauptos ar išmokėtos lėšos. Merams žadama rasti pinigų tiek, kiek reikės.

„Galiu patikinti, kad visada kompensacijos savivaldybėms nebuvo paliekamos likimo valiai“, – patikino J. Zailskienė.

Pernai šildymo kompensacijoms buvo išleista 57 mln. eurų, o šiemet ši suma gali pakilti iki 100 mln. eurų.