Šiemet Lietuvoje pagaminta 7 proc. daugiau elektros energijos nei pernai

64,3 proc. visos Lietuvos pagamintos elektros sugeneravo atsinaujinantys energijos šaltiniai.

„Palankus vėjas ir vandens lygis smarkiai padidino vėjo ir hidroelektrinių gamybą, o dėl sparčios plėtros saulės elektrinių generacija išaugo net 2,5 karto, palyginti su pirmaisiais 2021 metų mėnesiais“, – pranešime teigė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis.

Jo teigimu, atsinaujinančių energijos išteklių gamyba pirmąjį ketvirtį išaugo 47,6 proc. iki 0,818 TWh. Tuo metu šiluminių elektrinių generacija sumažėjo 38,2 proc. iki 0,285 TWh.

„Tai didžiąja dalimi yra aukštų dujų kainų ir pabrangusių taršos leidimų pasekmė“, – sako D. Matelionis.

Vėjo elektrinės šiemet pagamino 54,4 proc. daugiau energijos, hidroelektrinės – 65,1 proc., o saulės elektrinės – beveik 2,5 karto daugiau.

Bendras elektros poreikis sausį–kovą siekė 3,639 TWh – 0,5 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvoje pagaminta elektra sudarė 35 proc. bendro poreikio (2 proc. daugiau), saulės ir vėjo energija  – 22,5 proc. (7,2 proc. daugiau).

Gyventojų suvartotas elektros energijos kiekis sumažėjo, tačiau reikšmingai išaugo paslaugų sektoriaus suvartojimas.

Tuo metu galutinis elektros suvartojimas šalyje siekė 3,087 TWh – 1,2 proc. daugiau.

D. Matelionis pastebi, kad šiemet mažėjo gyventojų elektros suvartojimas, tačiau jis augo paslaugų sektoriuje.

„Gyventojų ir verslo vartojimo tendencijos išsiskyrė: į biurus grįžus darbuotojams ir bendrai padidėjus visuomenės mobilumui, gyventojų suvartotas elektros energijos kiekis sumažėjo, tačiau reikšmingai išaugo paslaugų sektoriaus suvartojimas“, – sako D. Matelionis.

Gyventojų elektros suvartojimas šiemet sumažėjo 4,5 proc. iki 0,872 TWh, pramonės – 0,6 proc. iki 1,115 TWh, tuo metu paslaugų sektoriaus ir kitų vartotojų – išaugo 9 proc. iki 0,996 TWh, transporto bendrovių – 0,2 proc. iki 0,033 TWh, žemės ūkio – 4 proc. iki 0,071 TWh.

Į Lietuvą importuota 3,233 TWh elektros energijos – 2,4 proc. daugiau nei pernai, o daugiausia – iš Latvijos ir Švedijos.

Pirmojo ketvirčio eksporto rodiklis augo 18,5 proc. iki 0,866 TWh. Didžiausias eksporto augimas buvo į Estiją (48,5 proc.) ir Lenkiją (38,8 proc.), labiausiai sumažėjo eksportas į Švediją (53,3 proc.).