- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva vyno gamyba nepasižymi, bet sugeba lyderiauti vyno eksporte. Maskvos dienraštis skelbia, kad Lietuva šiemet tapo pagrindine vyno tiekėja Rusijai, pralenkusi Gruziją, Italiją ir Ispaniją, praneša LNK.
Smulkieji Lietuvos vyndariai ir stambios alkoholį gaminančios įmonės teigia, kad prekybą su Rusija jau spėjo pamiršti.
„Bet kokie alkoholiniai gėrimai, kuriuos gamina ir importuoja mūsų asociacijos nariai, nėra eksportuojami į Rusiją. Tai buvo padaryta dar prieš karą“, – sakė alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos pirmininkas Mantas Zakarka.
„Turiu patirtį su verslu Rusijoje nuo 1998 m. Turiu pažįstamų, kurie dirba su Rusija. Nesu girdėjęs nė vieno sėkmingo atvejo. Todėl 1998 m. pasakiau, kad tai buvo paskutinės pamokos“, – teigė Gintaro Sino vyninės vadovas Gintaras Sinkus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lietuvoje pagamintas vynas į Rusiją neeksportuojamas, tačiau per Lietuvą sėkmingai vyksta kitų Europos Sąjungos vynai.
„Kalbame apie ispanišką, itališką, vokišką vyną, bet tikrai ne apie lietuvišką“, – sakė ekonomikos ir inovacijos viceministras Karolis Žemaitis.
Muitinės departamentas aiškina, kad per Lietuvą į Rusiją draudžiama vežti tik prabangų vyną, kurio kaina prasideda nuo 300 eurų už litrą. Kitų ribojimų ar draudimų vynui nėra. Ekonomikos viceministras tokią prekybą vadina neetiška, tačiau teisėta.
„Pirmiausiai, mūsų prioritetas yra užkardyti prekių, kurios reikalingos karui, judėjimą. Tą Lietuva jau yra padariusi. Laidai, elektronika, orlaivių detalės yra tiesiogiai naudojama kare“, – teigė K. Žemaitis.
„Mes taip aktyviai giname tas sankcijas ir įvedinėjame vis naujas ir vis naujas, tačiau nepasirūpiname, kad jos veiktų mūsų pačių teritorijoje“, – kalbėjo Seimo narys Andrius Mazuronis.
Maskvos dienraštis skelbia, kad vyno tiekimas iš Lietuvos į Rusiją šiemet išaugo trečdaliu. Per pusmetį Lietuva pristatė vyno už 126 mln. dolerių.
„Paimkime, kad litras kainuoja 10 dolerių. Tai tokio vidutinio lygio vynas, kuris reprezentuotų standartinį gaminį. Tai gautume, kad per septynis šių metų mėnesius į Rusijos Federaciją buvo įvežta apie 12 mln. litrų vyno gaminių – po vieną litrą vienam Maskvos gyventojui“, – kalbėjo VU ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.
Lietuvos statistikai pateikia kiek mažesnius vyno eksporto duomenis. Per pusmetį į Rusiją vyno eksportuota už 95 mln. eurų.
Pirmiausiai, mūsų prioritetas yra užkardyti prekių, kurios reikalingos karui, judėjimą. Tą Lietuva jau yra padariusi.
Lietuva ne tik aprūpina Maskvos piliečius vynu. Maskvos spauda skelbia, kad šiemet Lietuva tapo ir pagrindine vyno tiekėja Rusijai, už nugaros palikusi Latviją ir netgi Gruziją, kuri tituluojama kaip vyno tėvynė.
„Tai, kad mes tapome pagrindiniai vyno importuotojų į Rusiją, sako, kad skaičiai nėra maži. Negalime sakyti, kad mes aprūpiname Rusiją vynu. Tačiau mūsų įmonės yra pastebimas ten veikėjas, kurį Rusijos Federacija be abejonės globos“, – sakė A. Bartkus.
Ekonomikos viceministras teikia, kad Lietuva negali uždaryti vyno kelio. Tam reikalingas visų ES šalių sprendimas.
„Jei matysime, kad tie skaičiai labai dideli, imsime tam tikrų veiksmų su kitomis Europos Sąjungos šalimis“, – sakė K. Žemaitis.
„Absurdas. Ir tada sakiau, kad absurdas. Mes galime priimti, ką norime. Galime visiškai uždrausti verslo ryšius su Rusija, galime dar kažką padaryti. Bet gyvename globalios ekonomikos sąlygomis ir yra neįmanoma nutraukti visiškai ryšio“, – teigė A. Mazuronis.
Šiemet Lietuva pristatė vyno Rusijai šešis kartus daugiau nei Ispanija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?2
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP14
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...