Daugialypė platforma
Europos universitetų aljansas UNINOVIS, kurio narė yra Kauno kolegija, siekia stiprinti skaitmeniniu pagrindu veikiančias aukštojo mokslo praktikas: mokymą, mobilumą, inovacijas, skaitmenines ir žaliąsias transformacijas. „COVID-19 pandemija parodė, kad skaitmeninės priemonės neatima iš žmonių bendravimo ir bendradarbiavimo, bet tampa esminiu veiksniu, leidžiančiu dirbti, mokytis, tobulėti, plėsti partnerystes ir kurti inovacijas. Prasmingai nukreipta skaitmenizacija leidžia pasiekti fantastiškus rezultatus, plėtoti tarpdisciplininius tyrimus ir atrasti naujas sąsajas ten, kur jų anksčiau net nebandėme ieškoti“, – teigė Menų ir ugdymo fakulteto dekanas Albertas Juodeika. ADLES konferencija tai – ne tik tradicinis Menų ir ugdymo fakulteto renginys. Ji išaugo į daugialypę akademinę platformą, padedančią megzti įvairias pažintis, įgyvendinti naujus projektus ir mokslinę veiklą.
„Prieš kelerius metus konferencijoje dalyvavę plenarinio posėdžio pranešėjai iš užsienio šiuo metu sėkmingai dirba fakultete tyrėjais, dėsto kaip kviestiniai dėstytojai, kartu su fakulteto komanda rengia projektines paraiškas, organizuoja mišriąsias intensyviąsias programas (BIP) ir publikuoja mokslinius straipsnius. Įdomu tai, kad dalis ankstesniais metais konferencijoje dalyvavusių pranešėjų šiandien yra tapę jos mokslinio komiteto nariais“, – akcentavo dekanas.
Šių metų programa
Viena jų – dr. Marijana Prodanović, ADLES konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro docentė. Dr. M. Prodanović pažymi, kad konferencijoje siekiama pristatyti naujausius tyrimus, novatoriškus atradimus ir rezultatus iš įvairių veiklos sričių, todėl dalytis žiniomis kviečiami žymūs skirtingų sričių profesionalai, tarptautiniu mastu pripažinti mokslo darbuotojai. „Kai kurie iš jų atstovauja institucijoms, kurios yra mūsų fakulteto ilgalaikiai partneriai, kai kurie – Europos universitetų aljanso UNINOVIS narių atstovai. Jų požiūriai, nuomonės, įžvalgos grindžiamos tarptautiškumo, kalbų, socialinių mokslų ir menų perspektyvomis, skatins dialogą ir įkvėps naujas idėjas“, – akcentavo dr. M. Prodanović. Plenariniame posėdyje pranešimus skaitys: dr. María Bobadilla-Pérez (Korunos universitetas, Ispanija), dr. Jakub Dąbrowski (Varšuvos dailės akademija, Lenkija), Eveke de Louw (Hagos taikomųjų mokslų universitetas, Nyderlandai) ir dr. Anna Merry (Frederiko universitetas, Kipras). Menų ir ugdymo fakulteto prodekanė mokslui ir menui dr. Justina Petrulionytė-Sabonienė papildo, jog po plenarinio posėdžio konferencijos dalyviai pranešimų klausytis galės teminėse sekcijose, kuriose juos pristatys apie pusė šimto tyrėjų iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Tarptautiškumas namuose
Pagrindinė šių metų konferencijos teminė linija – skaitmenizacija, kuri dėl savo globalaus masto yra neatsiejama nuo internacionalizacijos. Savo įžvalgomis šia tema dalysis Nyderlandų mokslininkė ir praktikė Eveke de Louw, turinti daugiau nei 20 metų patirties kuriant ir tyrinėjant tarptautines studijų programas. „Tarptautiškumas aukštajame moksle neretai apgaubtas klaidingų įsitikinimų – pavyzdžiui, kad jis priklauso vien nuo tarptautinių studentų skaičiaus. Kartais jis yra siejamas tik su užsienio kalba dėstomais dalykais“, – pažymėjo mokslininkė. Šiuo metu E. de Louw fokusuojasi į tarptautiškumo namuose temą. Hagos taikomųjų mokslų universitete suburta tarptautiškumą namuose tyrinėjanti mokslininkų grupė. Jai vadovauja dr. Jos Beelenas, kuris yra visuotinai pripažintos sąvokos „tarptautiškumas namuose“ bendraautorius. Pasak mokslininkės, daugelis aukštojo mokslo institucijų susiduria su sunkumais įgyvendindamos tarptautiškumą namuose. E. de Louw pažymi, kad norint sėkmingai jį įgyvendinti, reikėtų užtikrinti, kad tarptautiškumas namuose būtų pritaikomas prie konkrečios mokslo srities ir praktiškai įgyvendinamas per realiai su jos tikslais susijusias mokymo veiklas. Mokslininkė yra sukūrusi tarptautiškumo namuose žemėlapio kūrimo įrankį, kuris gali būti naudojamas siekiant išsiaiškinti, kas yra tarptautiškumas namuose, ir, svarbiausia, kokie galėtų būti jo tikslai. E. de Louw įsitikinusi, kad tarptautiškumas namuose gali būti transformuojanti mokymosi patirtis studentams. Tačiau jis naudingas ne tik jiems. Dėstytojams – taip pat. „Akademinių bendruomenių kūrimas peržengiant disciplinų bei nacionalines ribas gali padėti įgyti gilesnio mokymosi patirties. Norint užtikrinti, kad tarptautiškumo namuose veiklos užimtų aiškią ir tvirtą poziciją būtina institucinė vizija ir strategija bei novatoriškos mokymosi aplinkos studentams sukūrimas“, – akcentavo E. de Louw.
Visiškai laisvų visuomenių nėra
Plenarinio posėdžio pranešėjai dalysis savo tyrimų rezultatais, skatindami įvairių disciplinų dialogą, kadangi konferencijos stiprioji pusė – jos tarpdiscipliniškumas. Pranešimą, kuriame bus lyginama kultūros cenzūros situacija Lenkijoje po 1989 m. ir dabartinė padėtis Lietuvoje, kultūros atstovams vieningai siekiant vertybinės valstybės, skaitys dr. Jakub Dąbrowski iš Varšuvos dailės akademijos. Mokslininko nuomone, visiškai laisvų visuomenių nėra. „Net demokratinėse valstybėse vis dar egzistuoja represinis valstybės aparatas – policija, prokuratūra, teismai, bet svarbiausia, kad visuomenės visada yra įpainiotos į įvairius galios santykių tinklus. Rinkos ir finansinis spaudimas, baimė prarasti darbą, socialinės normos, religija, patriarchatas, heteronormatyvumas, šeimos, moteriškumo ir vyriškumo sampratos, estetikos tradicijos ir daugelis kitų kultūrinių veiksnių, dažnai nesąmoningai, formuoja mūsų mąstymą ir elgesį. Menininkai ir mokslininkai taip pat patiria spaudimą: jie prisitaiko prie įvairių įtakų, tendencijų, o savicenzūra tebėra plačiai paplitusi. Vienintelis dalykas, kurį galime padaryti – ir liberalios demokratijos iki šiol sudarė tam sąlygas – išlikti budriais ir demaskuoti šias, dažnai nematomas, galios ir priespaudos sistemas“, – akcentavo mokslininkas.
Menas gali būti veiksminga politinės ir socialinės kritikos priemonė, bet, kaip pažymi J. Dąbrowski, problema lieka jo veiksmingumas. „Meno pasiekiamumas yra ribotas. Tai kyla iš menui būdingo elitiškumo. Šiandienos auditorijai reikia ne tik ekonominio, bet ir kultūrinio, socialinio kapitalo, kad galėtų visapusiškai dalyvauti aukštojoje kultūroje. Negalima paneigti ir to, kad šiuolaikinis menas įsitraukia į įvairias galios ir dominavimo sistemas – ne tik per finansines, institucines ar asmenines priklausomybes“, – nuomone dalijosi mokslininkas. Todėl kyla klausimas: kokių įgūdžių reikia menininkui, kad jis gebėtų atsakingai ir kūrybiškai naviguoti tarp teisės, politikos ir meno etikos? „Šis klausimas yra puikus pavyzdys, kaip įvairios galios sistemos nesąmoningai veikia mūsų protus. Tokios sąvokos kaip „navigacija“, „atsakomybė“ ir „kūrybiškumas“ nėra neutralios. Jos – giliai politinės ir linkusios nukreipti mus link visuotinių vertybių ir konsensuso utopijų. Terminas „navigacija“ reiškia savo veiksmų apskaičiavimą atsižvelgiant į galimas represijas, apibrėžimas „atsakomybė“ – vartojamas energijai, maištui ir asmeninių poreikių išraiškai nuraminti, terminas „kūrybiškumas“ – meninį darbą įtvirtina modernistinės estetikos tradicijoje, o tai, savo ruožtu, leidžia „nepatogius“ kūrinius diskredituoti kaip „ne meną“ ir laikyti juos beverčiais. Šis, atrodytų, nekaltas klausimas puikiai iliustruoja, kaip cenzūra ir savicenzūra veikia net demokratinėse visuomenėse“, – dėmesį atkreipia mokslininkas. Atsigręždamas į situaciją Lietuvoje, J. Dąbrowski sako: „Valstybės pagrindas – teisinė sistema, nepriklausoma žiniasklaida, kultūrinė autonomija, aktyvus pilietinės visuomenės vaidmuo – nėra garantuoti amžiams. Juos galima lengvai prarasti, o praradus – susigrąžinti gali būti nepaprastai sunku. Dėl Lietuvos kultūros ministerijos kilęs konfliktas rodo – lietuviai supranta šias grėsmes ir žino kaip mobilizuotis, kad joms pasipriešintų. Gerbiu jūsų pastangas ir laikau už jus kumščius!“.
Laukia įdomi ateitis
Konferencija ADLES ir ateityje išliks akademine platforma naujovėms ir jų praktiniams sprendimams aptarti. „Atėjusi DI era kuria ir kurs naujas temas ir jų adaptacijas praktikoje. Labai svarbiu aspektu išliks žmogaus ir technologijomis paremto pasaulio sąveika, produktyvumas ir motyvacija. Nenuginčijamu aspektu visada liks pamatinių žmogiškųjų vertybių transformacija technologiniame sraute, ateities ugdymas ir socialinės paslaugos, DI sukurto meno ir mokslo pripažinimas, skaitmeninės etikos ir skaitmeninės tapatybės klausimai. Mūsų visų laukia įdomi ateitis ir ji tikrai nebus mažiau skaitmeninė nei iki šiol“, – savo įžvalgomis dalijosi Menų ir ugdymo fakulteto dekanas A. Juodeika.
Tradiciškai, konferenciją lydės ir virtuali vaizduojamojo meno paroda, kurioje dalyvaus menininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Turkijos, pristatydami tapybos, tekstilės, kompiuterinės grafikos, stiklo meno, skulptūrinio objekto meno kūrinius.
Tarptautinė mokslinė konferencija ADLES Powered by UNINOVIS 2025. Menas, dizainas, kalbos, ugdymas ir socialinis darbas: teorijos ir praktikos inovacijos vyks gruodžio 11 d., 10 val., 407 aud., Kauno kolegijoje (Pramonės pr. 22A, Kaunas). Norėdami dalyvauti – užpildykite registracijos anketą. Dalyvių registracija – iki gruodžio 10 d.
Naujausi komentarai