Seimo pirmininkė: bankų solidarumo mokestį Liberalų sąjūdis vertina skeptiškai

Pasak jos, šią idėją Liberalų sąjūdis vertina skeptiškai.

„Visų pirma, aš sakyčiau, kad pats principas yra šiek tiek ydingas, nes siunčiamas toks signalas savotiškas ir precedentas kuriamas, kad bet kuris sėkmingai veikiantis verslas gali būti gana netikėtai apmokestinamas Lietuvoje. Tai čia mums, liberalams, matyt, tas principas (...) mes jį vertiname skeptiškai“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kitas dalykas, yra klausimas, ar iš akių nėra pametama pati problemos esmė, jog bankai savo pelnu nenoriai dalijasi su žmonėmis, kurie laiko indėlius bankuose. Tai štai šitas aspektas iš tos diskusijos šiek tiek pasimetė ir mums irgi norėtųsi, kad jis grįžtų labiau“, – pridūrė ji.

Pasak Seimo pirmininkės, apie siūlomą bankų solidarumo mokestį koalicijos partneriai sužinojo tik jo pristatymo išvakarėse. 

„Pateikimo forma šitas mokestis (...) jis nebuvo idėjos gimimo momentu ar kažkada vėliau rengiant jį pateiktas koalicijos partneriams, buvome informuoti išvakarėse viešo pristatymo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bendrų pozicijų suformulavimui, žinoma, tokia strategija nepadeda“, – pridūrė ji.

Prognozuojant, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems 2024–2025 metais įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.

Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4–5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.

Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.