Seime skubinamas įstatymų paketas dėl savivaldybių vidaus sandorių

Ketvirtadienį parlamentarai priėmė trijų „valstiečių“ parengtą protokolinį nutarimą, kuriuo sutrumpinta minėto paketo svarstymo parlamente procedūra atsisakant dviejų papildomų komitetų – Audito ir Ekonomikos.

Tokiu būdu su vidaus sandoriais susijusius projektus svarstys vienintelis pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo neeilinis posėdis šiuo klausimus jau sušauktas ankstų penktadienio rytą.

Už papildomų komitetų atsisakymą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo septyni, susilaikė šeši.

„Šito įstatymo pateikimas buvo daugiau kaip prieš du mėnesius, buvo paprašyta Vyriausybės išvados, ji gauta gruodžio 10 dieną. Pagrindinis komitetas, negavęs papildomų komitetų išvados, negali jo svarstyti, o įstatymų įsigaliojimas numatomas kitų metų sausio 1 dieną“, – pateikdamas protokolinį nutarimą aiškino pakeitimų iniciatorius „valstietis“ Jonas Jarutis.

Jis anksčiau yra teigęs, kad savivalda turėtų pati apsispręsti, kas labiau apsimoka – viešasis paslaugų pirkimas ar vidaus sandoris.

Visi žino, kad vidaus sandoriai yra tapę teisėtu būdu priversti mus visus mokėti brangiau.

Pataisomis siūloma vidaus sandorius be jokių išlygų leisti dėl vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimo, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

Valdantieji pasiūlymą liberalizuoti savivaldybių vidaus sandorius pateikė nepaisydami Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos bei Viešųjų pirkimų tarybų bei Valstybės kontrolės ir kitų institucijų raginimų jų visiškai atsisakyti. Vyriausybė gruodžio pradžioje iš esmės pritarė savivaldybių vidaus sandorių liberalizavimui, tam pritaria ir Lietuvos savivaldybių asociacija.

Parlamentarė konservatorė Agnė Bilotaitė piktinosi, kad abejotino skaidrumo projektai Seime stumiami buldozeriu.

„Man labai keista, kad tokiu buldozeriu stumiamas šitas projektas. Mes girdėjome, anksčiau, kad buvo kalbama, kad mes už skaidrumą, mes išskaidrinsime viešųjų pirkimų sistemą. Bet kas yra daroma? Visi žino, kad vidaus sandoriai yra tapę teisėtu būdu priversti mus visus mokėti brangiau“, – tvirtino A. Bilotaitė.

Pasak jos, Konkurencijos taryba yra atskleidusi, kad vidaus sandorių būdu sudaryti pirkimai pabrangina paslaugas nuo 5 proc. iki 100 proc., o be konkurencijos atliekamų pirkimų kaina dažnai išauga nuo 10 proc. iki 20 procentų.

„Vidaus sandoriai, kai pažvelgsime į juos, dažnai sudaromi 15 metų, nelabai aišku, kas juose perkama, nes dažnai slepiamasi“, – aiškino A. Bilotaitė.

Jos duomenimis, savivaldybės vidaus sandorių sudaro už 0,5 mlrd. eurų.

Valstybės įmonių vidaus sandorius Seimas uždraudė 2017 metų kovą, taip pat apribojo savivaldybių galimybes sudaryti tokius sandorius. Dabar įstatymas leidžia savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai, būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.