Tokią Labdaros ir paramos įstatymo pataisą siūlanti socialdemokratė Violeta Turauskaitė teigė, kad sodininkų bendrijos užsiima ne tik infrastruktūros priežiūra, bet, pavyzdžiui, įrengia vaikų žaidimo aikšteles.

„Jos kaip kaimo bendruomenės veikia. Arba labai panašiai“, – BNS teigė parlamentarė.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos, vienijančios apie 6 tūkst. sodų savininkų, pirmininkas Juozas Ravinis BNS klaida vadino sodininkų bendrijų išbraukimą iš paramos gavėjų sąrašo.

„Savivaldybės stengiasi kuo mažiau kištis į sodininkų reikalus, o kai kurios bendrijos susirinkdavo ir po tūkstantį su viršum eurų ir panaudodavo savo reikmėms – kelius pasitvarkydavo, šiukšlių konteinerius įsirengdavo“, – BNS sakė asociacijos vadovas.

Pasak jo, Sodininkų bendrijų įstatyme numatyta, kad ir valstybė, ir savivaldybės gali remti sodininkų bendrijas finansiškai, tačiau šią paramą gauna tik didesnėse savivaldybėse esančios sodininkų bendrijos.

„Kai kur paskiria po 15-50 tūkst. eurų, o viena bendrija gali gauti iki 3 tūkst. eurų“, – sakė J. Ravinis. 

Sodininkų bendrijos negauna paramos iš Europos Sąjungos fondų. 

Nuo šių metų gyventojai nebegali skirti iki 1,2 proc. GPM biudžetinėms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, darželiams, religinėms bendruomenėms. Paramą jos galėtų gauti tik įsteigusios fondus, o tai, pasak kai kurių asociacijų, papildomai kainuoja.

Seime taip pat svarstomos Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, kuriomis siūlomą tokią paramą ir toliau leisti gauti religinėms bendruomenėms, švietimo įstaigoms.

Nuo sausio 1,2 proc. GPM paramą gali gauti tik nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos ir profesinės sąjungos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai gyventojai paramai skyrė beveik 34 mln. GPM, užpernai – 24 mln. eurų.