- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui antradienį pateiktas atnaujintas 2021 metų valstybės biudžetas.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, koronaviruso krizės padariniams mažinti, pagalbos priemonėms ir naujai ar ilgiau nei planuota trunkančiai pagalbai finansuoti šiemet numatoma skirti papildomai apie 580 mln. eurų.
Jos teigimu, dokumentas tikslinamas siekiant suvaldyti pandemijos pasekmes ir finansuoti verslą bei gyventojus pasibaigus karantinui, kad būtų galima sklandžiai grįžti į normalų gyvenimą.
„Pagrindinės lėšos nukreipiamos į sveikatos sektorių, į socialinės apsaugos priemones ir tam tikros mokestinės pagalbos priemonės, nukreiptos į labiausiai nukentėjusius sektorius“, – Seime teigė finansų ministrė, pristatydama patikslintą biudžeto projektą.
Iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) šiemet numatyta apie 150 mln. eurų investicijų, vienišo asmens išmokai ir neįgaliųjų įdarbinimui – apie 30 mln. eurų.
„Geresnius lūkesčius dėl darbo užmokesčio fondo ir bendrojo vidaus produkto augimo suvalgo pagalbos verslui priemonės, tikėtina tai yra laikina lengvata, kuri yra planuojama, kad galios pusantrų metų“, – aiškino ministrė.
Dėl laikinos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams šiemet pajamų į biudžetą bus nesurinkta 36,5 mln. eurų.
Šių metų valstybės biudžeto pajamas siūloma didinti 572,254 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,69 mln. eurų (4,6 proc.). Su pandemija kovojančių medikų atlyginimų priedams PSDF biudžete papildomai siūloma skirti beveik 75 mln. eurų.
2021 metų „Sodros“ biudžeto pajamas numatyta didinti 60,214 mln. eurų (1,2 proc.), o išlaidas – 61,854 mln. eurų (1,2 proc.). Iš valstybės biudžeto „Sodrai“ bus skirta 60 mln. eurų ligos išmokoms kompensuoti.
Vyriausybė biudžeto deficitui finansuoti ir kitoms reikmėms šiemet ketinama pasiskolinti 5,7 mlrd. eurų – apie 0,4 mlrd. eurų daugiau nei buvo planuojama gruodį (5,3 mlrd. eurų).
Šių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 1,4 punkto daugiau nei pernai gruodį patvirtintame biudžete.
„Deficitas yra ženklus, nes pandemijos suvaldymas turi savo kainą“, – sakė ministrė.
Valstybės skola, praėjusių metų pabaigoje sudariusi 47,3 proc. BVP, šiemet turėtų išaugti iki 52,3 proc., o 2023 ir 2024 metais stabilizuotis ties 58,1 proc. BVP.
„Mūsų tikslas neperžengti Mastrichto kriterijaus“, – teigė G. Skaistė.
Anot ministrės, vidutiniu laikotarpiu skolos kaina „išlieka žemame lygyje“ – iki 0,2 proc.
„Skolintis galimybės šiandien yra pakankamai palankios“, – teigė ministrė.
Tačiau G. Skaistė pabrėžė, kad matant kitų šalių skolos augimą, tikėtina, kad po tam tikro laiko ir centrinių bankų politika gali keisti ir skolų aptarnavimo kaštai ilguoju laikotarpiu išaugtų.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad deficito augimas nėra pavojingas, nes gyvenama ekstremaliomis sąlygomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...