„Pasilikime jį kitai savaitei“, – ketvirtadienį per sueigos posėdį pasiūlė pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas.

Detaliau jis nekomentavo, kodėl projekto pateikimą reikėtų nukelti.

Šį projektą parengė SAM, o teikia Vyriausybė. Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad pataisa leis sparčiau trumpinti eiles visiems šalies pacientams, nepriklausomai nuo to, ar jie turi pakankamų finansinių išteklių ir gali prisimokėti papildomą kainą privačiose įstaigose.

Ministerijos registruotos Sveikatos sistemos įstatymo pataisos, draudžiančios už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio, jas patvirtinus, įsigaliotų nuo 2026 metų.

Trečiadienį valdančiųjų koalicijos taryba nutarė, kad vis dėlto reikėtų numatyti išimtis, kada priemokos būtų galimos. Vyriausybei pavesta atskiru nutarimu patvirtinti sąrašą medicinos priemonių, už kurias bus galima imti papildomą priemoką.

Kaip rašė BNS, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad diskutuojant dėl sveikatos priemokų uždraudimo, išgirsta nuogąstavimų, ypač iš vaikus su negalia auginančių tėvų, pavyzdžiui, dėl klausos aparatų.

Pasak SAM, dabar galiojanti įstatymo nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams daugiau alternatyvų, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.

Ligonių kasų skaičiavimais, papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas per metus pacientai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų, tačiau sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad ši suma gali būti tris kartus didesnė.

Papildomas priemokas šiuo metu iš pacientų dažniausiai ima privačios įstaigos.

Kaip teigia ministerija, „Eurostat“ duomenimis, 2023 metais Lietuvos namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai sudarė 31,83 proc. visų išlaidų sveikatos priežiūrai, kai Europos Sąjungos vidurkis – 14,27 procento.

Pasak SAM, Lietuvoje namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai yra vienos didžiausios, palyginti su kitomis ES šalimis, pavyzdžiui, Prancūzijoje tokios išlaidos 2022 metais sudarė 8,92 proc. nuo visų išlaidų sveikatos priežiūrai.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius BNS anksčiau sakė tokias pataisas vertinantis kaip bandymą iš nacionalinės sveikatos sistemos išstumti privačias įstaigas bei įžvelgė korupcijos grėsmes.

BNS užsakymu „Vilmorus“ balandį atlikta apklausė parodė, kad šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Beveik 28 proc. respondentų teigė, jog priemokas reikėtų palikti, o likusieji apklausos dalyviai neturėjo nuomonės šiuo klausimu.