- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas nusiteikęs pritarti didesnėms baudoms verslui už netinkamai apskaičiuotus mokesčius bei įvairų paslaugų, mokėjimų ir prekybos platformų operatorių veiklos sugriežtinimui, tačiau neketina leisti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojams savarankiškai tikrinti transporto priemonių.
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms: už balsavo 96 Seimo nariai, o susilaikė septyni. Galutinis balsavimas – iki Kalėdų.
Pataisos numato, kad mokesčių inspektoriams patikrinimo metu nustačius, kad verslas netinkamai apskaičiavo mokesčius, neteisėtai pritaikė mažesnį tarifą ir dėl to mokėtiną sumą susimažino, jam, kaip ir dabar, būtų priskaičiuojama nepriemoka ir skiriama 20–100 proc. (vietoj 10–50 proc.) nesumokėtos sumos bauda.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė yra sakiusi, kad už tokius pažeidimus baudos skiriamos retai, nes priskaičiavus papildomus mokesčius verslas juos susimoka.
Delspinigiai būtų nustatomi įvertinus Vyriausybės vertybinių popierių pelningumą antrinėse rinkose ir tą rodiklį padidinus septyniais procentiniais punktais, o ne dešimt, kaip iš pradžių siūlė Vyriausybė.
Seimas neketina pritarti siūlymui leisti VMI darbuotojams savarankiškai stabdyti ir tikrinti transporto priemones, jas sulaikyti ar tikrinti prekes bei jų dokumentus, kai įtariamas su mokesčiais susijęs pažeidimas.
Liberalo Andriaus Bagdono teigimu, siūlymas leisti mokesčių inspektoriams tikrinti automobilius primena trijų dešimtmečių senumo laiką, kai Lietuvoje apskritai buvo pradedami rinkti mokesčiai.
„Susidaro toks įspūdis, kad mes grįžtame į tuos laikus, kuomet 1991–1992 metais Mokesčių inspekcija apskritai pradėjo rinkti mokesčius ir visos transporto priemonės buvo stabdomos, tikrinamos“, – teigė A. Bagdonas.
Dabar transporto priemones stabdyti ir vairuotojus bei kartu važiuojančius žmones tikrinti gali tik policijos, Karo policijos, muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kiti pareigūnai.
Seimas taip pat nusiteikęs nuo 2023 metų gegužės įvairų paslaugų, mokėjimų ir prekybos platformų operatorius įpareigoti kaupti ir kartą per metus VMI pateikti informaciją apie jas naudojančių pardavėjų pajamas ir mokesčius iš veiklos platformoje.
Pataisomis taip pat siekiama konkretizuoti, kas būtų laikoma platforma: tai bet kokia programinė įranga, įskaitant interneto svetainę arba jos dalį, ir taikomosios programos, įskaitant mobiliąsias programėles, kuriomis gyventojai arba įmonės gali susisiekti su pirkėjais.
Platformose paslaugas gali siūlyti nekilnojamojo turto bei automobilių nuomos, asmeninių paslaugų teikėjai, prekių pardavėjai.
Platformos operatoriams nereikėtų VMI teikti informacijos apie prekybininkus, kurių metinės pajamos neviršytų 2 tūkst. eurų, taip pat kai kurios kitos informacijos.
Numatoma, kad privalomos informacijos neteikiantys operatoriai būtų du kartus įspėjami, o vėliau VMI galėtų duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams nurodymą panaikinti galimybę pasiekti operatoriaus interneto svetainę.
Platformų operatoriams už pažeidimus grėstų baudos: įmonių vadovams ir atsakingiems asmenims – 1,8–6 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Janulevičius: fintech šalis Lietuva galėtų užsitarnauti ir energytech vardą1
Žalioji transformacija yra galimybė tiek Lietuvos, tiek Europos pramonei nepriklausyti nuo trečiųjų šalių, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. ...
-
Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ verslo Latvijoje ir Estijoje1
Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupei „Invalda INVL“ bei Šiaulių bankui jungiant mažmeninius verslus, Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ gyvybės draudimo verslo Latvijoje ir Estijoje, kaip planuot...
-
G. Skaistė: investicijos į žaliuosius projektus per dvejus metus padvigubės1
2023-2024 metais į žaliuosius projektus verslas investuos apie 0,5 mlrd. eurų – dukart daugiau negu 2021-2022 metais, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
G. Nausėda: smulkieji ūkininkai ir prekybininkai sąmoningai stumiami iš rinkos3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad smulkieji ūkininkai ir prekybininkai kartais yra sąmoningai stumiami iš rinkos, nes didieji prekybos centrai teikia prioritetą stambiems tiekėjams – tai dažnai lemia galutinių maisto kainų augimą.&nbs...
-
G. Nausėda apie Kėdainių tilto griūtį: įvertino būklę patenkinamai, bet tiltas manė kitaip68
Kėdainiuose antradienio rytą įvykusi tilto griūtis parodė, jog kelių ir tiltų priežiūrai skiriama nepakankamai lėšų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
M. Skuodis po incidento Kėdainiuose: tiltams tvarkyti skiriamas prioritetas6
Kėdainiuose antradienį įgriuvus pagrindiniam miesto tiltui, susisiekimo ministras Marius Skuodis tikisi greitų atsakymų dėl nelaimės priežasčių ir pabrėžia, kad tiltams tvarkyti skiriamas prioritetinis finansavimas. ...
-
Eksportas 2022-aisiais augo 27,5 proc., importas – 38 proc.1
Lietuvos prekių eksportas, išankstiniais duomenimis, per visus 2022 metus siekė 44 mlrd. eurų – 27,5 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52 mlrd. eurų ir augo 38 procentais. ...
-
N. Mačiulis: neigiamą poveikį ekonomikai jausime visus metus1
Lietuvos ekonomiką šiemet neigiamai labiausiai veiks infliacija, energijos kainų krizė, didėjančios palūkanų normos ir blėstanti pasaulinė paklausa, dėl kurios mažės eksportas, sako ekonomistai. Pasak jų, tam tikra atokvėpio fazė yra laba...
-
Lietuvos BVP pernai augo 2,2 proc., ketvirtąjį kevirtį smuko 0,4 proc.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 67,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – palyginti su 2021 metais, realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,2 proc., o nepašalinus – 1,9 procen...
-
D. Kreivys: Lietuva Baltijos jūroje gali turėti energetinę salą17
Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...