Šadžius išdėstė, kaip Lietuvoje bus keičiami mokesčiai

„Esame apsisprendę eiti ne mokesčių reformos, bet mokesčių pakeitimų keliu, kad pati mokesčių sistema išliktų stabili, bet tai nereiškia, kad negalima keisti kokių nors elementų, pavyzdžiui, tarifų. Apie tarifus tikrai eis šneka, apie tai, kad reikėtų sudėti į krūvą daugiausia pajamų gaunančių žmonių pajamas ir taikyti tarifą tai bendrai sumai“, – antradienį LRT radijui kalbėjo R. Šadžius.

„Jeigu mes nenorime įvesti tokios pačios sumaišties kaip su praėjusios Vyriausybės pasiūlyta mokesčių reforma, tai mes turėtume dirbti tvarkingai. Tvarkingas darbas – tai pirmiausia yra analizė. Kodėl nepavyko ana mokesčių reforma, gal ten buvo kas nors gero, bet tiesiog nei visuomenė, nei politinė bendruomenė neįžiūrėjo? Gal buvo kas nors blogo, ko tikrai reikėtų atsisakyti?“ – aiškino jis.

Ministras tikina svarstantis apie progresinius mokesčius, tačiau neatsakė, koks papildomas tarifas būtų taikomas uždirbantiems didžiausias pajamas.

„Progresyvesni mokesčiai yra įrašyti ir Vyriausybės programoje ir progresyvesni vadinami tie, kurie gali ir turėtų labiau prisidėti prie mūsų viešojo gyvenimo finansavimo. (...) Kaip konkrečiai, kokiais tarifais, kokių sumų – visa tai yra diskusijų objektas“, – nurodė R. Šadžius.

Konkrečius pasiūlymus dėl mokesčių pakeitimų ministras siūlo ateinančiais mėnesiais, o viešai diskusijai jie galėtų būti pristatyti Seimo pavasario sesijos metu.

Jeigu mes nenorime įvesti tokios pačios sumaišties kaip su praėjusios Vyriausybės pasiūlyta mokesčių reforma, tai mes turėtume dirbti tvarkingai.

„Mes parengsime savo matymą dėl visų įmanomų pakeitimų ir tada eisime šnekėtis su verslu, po to bus kalba koalicijos taryboje ir šie pokalbiai jau yra suplanuoti sausio pabaigai. Lauksime Seimo pavasario sesijos, galbūt tada pavyks išplėsti diskusiją tarp Seimo narių“, – sakė jis.

Planuojant kelių fondą išskiriamas ILTE vaidmuo

Finansų ministras pažymi, kad mokesčių pakeitimai patys savaime neišspręs visų problemų – tiek kalbant apie visų planuojamų projektų finansavimą, tiek apie biudžeto deficitą. Svarbu vaidmenį jis įžvelgia ir nacionalinei plėtros įstaigai ILTE („Investicijos Lietuvos ekonomikai“, buv. „Invega“).

„Ne apie mokesčius mes kalbame, bet būtent apie išlaidas. Išlaidų mes turime įvairių ir turime finansuoti pačias įvairiausias gyvenimo sritis“, – svarstė R. Šadžius.

„Klaidinga būtų manyti, kad vien mokesčiais galime finansuoti visas viešąsias reikmes. Aš paminėsiu mūsų valstybinį plėtros banką, kuris buvo įteisintas dar ankstesnės Vyriausybės metu, taip vadinama ILTE. (...) Matau daug darbų, kuriuos bankas galės nuveikti pritraukdamas privačius kreditinius išteklius, be mokesčių mokėtojų pinigų“, – aiškino jis.

Politikas mano, kad ILTE galėtų būti panaudota kaip inovatyvi išeitis kuriant kelių fondą.

„Manau, kad galima pagalvoti, jog kelių fondas būtų šito banko rėmuose ir tas bankas būtų panaudotas finansuoti keliams kaip atskiram komerciniam projektui, susirenkant, po to sunkiasvorio transporto įmokas už kelių panaudojimą“, – svarstė jis.

ELTA primena, kad premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad šiemet vyks diskusijos ir bus rengiami projektai dėl mokestinių pakeitimų, o dėl pokyčių bus siekiama plataus konsensuso, kalbant ir su opozicija. Anot jo, priimti sprendimai turės atsispindėti 2026–2027 metų biudžetų pajamose.

Centro-kairės Vyriausybės programoje yra numatyta didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą.