- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad dabartinė Lietuvos ekonomikos būklė jau pasivijo priešpandeminį lygį. Kitų metų šalies ūkis, pažymi ekonomistas, turėtų būti netgi geresnėje padėtyje, nei prognozuota prieš COVID-19 pandemiją.
„Ekonomikos sveikata šiuo metu yra tokia gera, kokios nedaugelis tikėjosi, jeigu žiūrėtume kaip prognozavome prieš metus. (...) Pandemijos pradžioje ir eigoje visos prognozės, ypač pradinės, buvo pakankamai niūrios ir matėme, kad realybė netgi daugeliu atveju pasirodė geresnė nei pačios optimistiškiausios prognozės. Jau šiemet šalies ekonomika pasivijo priešpandeminį lygį“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė S. Krėpšta.
LB atstovas pabrėžia, kad jei trumpalaikės rizikos, pavyzdžiui, infliacija, greitai atslūgs, tikėtina, kad kitais metais ekonomika viršys priešpandemines augimo tendencijas ir gali būti netgi didesnė, nei kad pandemijos visai nebūtų buvę. Galimą spartesnį, nei prognozuota iki pandemijos, augimą, anot S. Krėpštos, lemia papildomos šalies ūkiui stabilizuoti skirtos lėšos.
„Žiūrint siaurai ekonomiškai, ekonomika (augs labiau nei prieš pandemiją – ELTA), dėl papildomo skatinimo, ateinančių europinių pinigų, papildomo fondo, kurio apskritai būtų nebuvę, jei pandemijos neturėtume, ir dėl to, kad šalies ekonomika praėjusiais metais susitraukė vienu mažiausių tempų visoje Europos Sąjungoje: smarkiai prisitaikė, taip pat verslas parodė lankstumą. Esame reliatyvūs laimėtojai ta siaurąja ekonomine prasme, nevertinant viso neigiamo socialinio konteksto“, – kalbėjo jis.
Didelės žalos ekonomikai, kokią, pavyzdžiui, Lietuva patyrė 2008 m. krizės metu, kaip pastebi S. Krėpšta, pavyko išvengti ir dėl įsivesto euro.
„Matome, kokie skirtumai bendrojo vidaus produkto kontekste ir kaip žymiai švelniau išgyvenome šią krizę. Turėjome mažesnį nedarbą, vien dėl to, kad palūkanų normos išliko pakankamai žemos, neturėjome kažkokių svyravimų, devalvacijos rizikų. Ta nauda, kurią gavome būdami euro zonoje ir kartu gaudami monetarinį skatinimą, ženkliai viršija galimus kaštus trumpalaikėje perspektyvoje“, – nurodo S. Krėpšta.
Infliacija atslūgs kitų metų pirmoje pusėje
Ženkliai išaugusią infliaciją S. Krėpšta laiko trumpalaike rizika, kuri, pasak ekonomisto, kitų metų pradžioje turėtų atslūgti ir neturėti neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai. Pasak jo, prekių ir paslaugų kainų kilimas turėtų mažėti krentant visame pasaulyje rekordines aukštumas pasiekusioms žaliavų kainoms.
„Tai yra viena iš rizikų, bet pagrindinis vertinimas šiuo metu yra tas, kad tai – trumpalaikė rizika. Vis dėlto matome, kad tų 8 proc. (infliacijos – ELTA), kuriuos dabar turime, du trečdalius lemia išoriniai veiksniai (žaliavų, degalų, dujų kainos), o ne vidiniai ekonomikos perkaitimo veiksniai“, – teigė ekonomistas.
Lietuvos banko skaičiavimais, infliacija kitų metų antrąjį ketvirtį grįš į įprastą 2 proc. lygmenį. „Tie vienkartiniai veiksniai turėtų išsisklaidyti ir turėtume grįžti į artimesnį 2 proc. infliacijos kelią“, – banko prognozę pristatė S. Krėpšta.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitais metais infliacija Lietuvoje sieks 2,6 proc. Pasak banko, infliacijos tiek daug nebedidins energijos produktų kainos, bet ją stipriau veiks su vidaus ekonomine raida labiau susijusios paslaugų kainos, sparčiau kilsiančios maisto produktų kainos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai8
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...