Planuojamo Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto maršrutas priklausys nuo Rusijos sprendimo ir eis per Kaliningrado teritoriją arba aplenks šią autonominę sritį.

Derybos nevyksta

Šiuo metu planuojami du Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties "LitPol Link" variantai: apeinant Kaliningrado sritį ir įjungiant ją. "Viskas priklausys nuo derybų su Rusija", – informavo "Lietuvos energijos" generalinis direktorius Aloyzas Koryzna.

Nors Rusija gali nulemti elektros tilto maršrutą, iki šiol nėra pradėta jokių oficialių derybų šiuo klausimu. A.Koryznos teigimu, Rusijai bus pasiūlyta dalyvauti jungties projekte, tačiau jei ji atsisakys, projektas iškart bus pradėtas vykdyti neįtraukiant Kaliningrado srities.

Kaliningradui reikia tilto

A.Koryznos manymu, būtų logiška, jei Kaliningrado sritis dalyvautų elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projekte. Šiuo metu Kaliningradas yra deficitinė sritis, elektros energiją importuojanti per Lietuvos teritoriją. Kaliningrado srities metinis elektros energijos poreikis yra apie 700 megavatų (MW).

Ateityje, jei bus įgyvendintas atominės elektrinės projektas, Kaliningradas turės perteklinės energijos, kurios sistema bus nepajėgi perskirstyti. Taigi būtų logiška prisijungti prie ES elektros tinklų ir eksportuoti elektros energiją. Planuojama, kad Kaliningrado reaktoriaus galingumas sieks 1150 MW.

Tačiau "Lietuvos energijos" specialistų teigimu, šiuo metu Rusijoje apie elektros tinklų susijungimą kalbama nebent mokslininkų konferencijose, tačiau ne politiniu lygiu. Oficialiai yra išsakyta pozicija, kad reiktų stiprinti elektros jungtis su Lietuva.

Kaina nesikeis

"Jei Kaliningradas dalyvautų projekte, nuo Alytaus iki Luko reiktų statyti tik vieną liniją, o Kaliningradas turėtų statyti liniją iki Lenkijos. Jei Kaliningradas nedalyvauja projekte, tuomet iš Lietuvos Lenkijos kryptimi turėtų būti statomos dvi linijos", – kalbėjo A.Koryzna.

Pasak jo, kad ir ką nuspręstų Maskva, Lietuvai tai didelės įtakos neturės, esą elektros jungties kaina nuo to smarkiai nesikeis.

Prognozuojama, kad "LitPol Link" kaina bus apie 237 mln. eurų. Šią sumą šalys pasiskirstys maždaug vienodai, nes Lietuvoje teks statyti nuolatinės srovės intarpą, kuris reikalingas dėl skirtingų elektros sistemų, kuriose veikia ES ir Baltijos šalys. Planuojama, kad kabelis į Lenkiją 500 MW galia pradės veikti 2015 m., o nuo 2020-ųjų – 1000 MW galia.

"NordBalt" jungties kaina paaiškės rudenį

Bendrovė "Lietuvos energija" ir Švedijos "Svenska Kraftnat" antroje kovo pusėje ketina pasirašyti kooperavimosi sutartį, kuri numatys, kaip šalys bendradarbiaus ir naudos ES paramą įgyvendinant elektros tilto projektą "NordBalt".

Pasirašius šią sutartį Europos Komisija skirs 131 mln. eurų (452,3 mln. litų) elektros tilto statybai. ES parama bus naudojama tik kabeliui, tiek keitikliams įsigyti.

Skaičiuojama, kad elektros tilto į Švediją vertė gali siekti 552 mln. eurų (1,9 mlrd. litų). Galutinė jungties kaina paaiškės vėlyvą rudenį. Šiuo metu rengiama medžiaga viešojo konkurso dalyviams. Pastarieji pasiūlymus turės pateikti iki rugsėjo pradžios, kai bus atplėšti vokai. Sutartis su laimėtojais planuojama pasirašyti lapkritį.

Kabelio galia sieks 700 MW. Pradėti jį tiesti planuojama 2013-ųjų pabaigoje–2014-ųjų pradžioje. Tikimasi, kad darbai bus baigti iki 2015 m. pabaigos. Vien kabelio gamyba gali trukti dvejus–ketverius metus.

Planuojamas kabelio ilgis – apie 450 km, iš jų apie 400 km drieksis jūros dugnu.

Šiuo metu jau baigtas jūros dugno tyrimas, kurio kaina – per 6 mln. litų. Už jūros dugno tyrimą Lietuva ir Švedija mokės lygiomis dalimis.